Marijai vis dažniau geriausiu kompanionu tampa alkoholio butelis ir visai nesvarbu, ar tai pigi degtinė, ar prabangus viskis. Ji vis dažniau klaidžioja po pigias užeigas naktimis, skęsta cigarečių dūmuose, trainiojasi su neaiškiais tipais. Atrodo, kad jos jau nebetenkina nei studijos prestižiniame Vilniaus universitete, nei materialūs dalykai, apie kuriuos ji taip ilgai svajojo. Vienintelė Marijos paguoda geriausias draugas Tomašas ir katinas Tabakas. Specifinis bandymas atrasti save ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia, įtraukia ją į nemalonių ir pavojingų įvykių sūkurį, kai atsitiktinai susipažįsta su simpatišku menininku. Aleksandras - charizmatiškas, saldžialiežuvis vaikinas, kuris susidomi Marija. Tik ar jo simpatija jai nuoširdi ir tai nepažadins praeities šešėlių jos galvoje, nuo kurių mergina ilgai slapstėsi? O kas, jei ne visi bandymai atrasti savo kelią yra teisingi ir reikalingi? P.S. už viršelį dėkoju @jolitalp