Pinigų taksui neturiu. Visi „mirę", tad niekas manęs nepaveš, o be to nesinorėjo man kalbėtis su tais „tarčiokais" ir atsakinėti į jų klausimus. Išėjau vienas ir nieko nepranešęs. Atvykome į kažkokį kaimuką (pavadinimo nepamenu) 28 kilometrai nuo Kauno. Tačiau velniop, pareisiu pėstute iki ryto. Dar tik 2:00 nakties. Energijos tiek, jog net dantimis nevalingai griežiu. Gaila tik, jog ausinuką palikau namie, negaliu šokio ritmeliu žingsniuoti. Na, bet galima klausytis man kojų, įvilktų į nudrengtus krosksus šlepsėjimo į kelią. Galima klausytis miško šnarėjimo, kuris auga abipus kelio. Kažkur suūkia pelėda, kažkas sušnara krūmuose. Kiškis? Tikriausiai, bet dėl visa pikto paspartinsiu žingsnį.All Rights Reserved
1 part