15 parts Ongoing Nepamiršk manęs, sūnau,
Bet palik dabar, prašau.
Nuo mirties aš nepabėgsiu,
Bet sapnuos mane surast galėsi.
Ten, kur mano laimės pradžia
Prasidėjo pamaža,
Prie medžio galiūno,
Laikrody valandas lydėjau.
O tarp tų valandų aš paslaptį paslėpt galėjau.
Tavo tėvas - jis kitoks,
Ir dėl to tu būsi dar kitoks.
Tik priimki dovaną ramiai,
Ir naudoki ją gerai.
~°*~°*~°*
Danielius - dvylikmetis berniukas, niekados nematęs savo tikrųjų tėvų ir užaugęs vaikų namuose, kuriuos jo geriausias draugas Marius, panašus į patį Harį Poterį, vadina juos velnio namais. Kažkodėl berniukas, kurio balti lyg sniegas plaukai ir skvarbiai mėlynos akys, kurios gali sukaustyti žmones, vis prisimena jo mamos dainuojamą dainą. Atvaizdas išblukęs, bet tik ne balsas ir dainos žodžiai. Stiprus ilgesys spaudžia berniuko širdį, bet jis nieko negali padaryti - nežinojimas, kas yra jo tėvai, kankina, o keisti dainos žodžiai neduoda ramybės ir kas kart prisiminus juos, akyse ima kauptis ašaros.
Štai Marius, geriausias Danieliaus draugas, stebisi berniuko klajonėmis naktį. Nenorintis įžeisti jautraus vaiko, Marius tuo tarpu nusprendžia pabėgti kartu su Danieliumi iš jo vadinamų velnio namų. Baltaplaukis netiki juo, o ką daryti Mariui, jei nori pabėgti drauge? O kur dar pikta žiežula, vaikų namų viena iš prižiūrėtojų teta Liusė, kuri įtaria vaikus laužant taisykles bei kažką rezgant. Jos noras - užklupti draugus nusikaltimo vietoje ir nubausti. Kodėl? ,,Nes ji pikta" - taip mano Marius.
Dar vienas ramybės neduodantis dalykas - paslaptingas balsas, kuris vieną kartą pakviečia Danielių, vos berniukas liko vienas. Kas jį kvietė? Ar tai buvo tik laki berniuko vaizduotė, ar tai vis dėlto buvo tikrovė?
Kas gausis draugams, ar pavyks pabėgti kuo toliau nuo vaikų namų.
~Parašyta 2021 m.
~Pataisyta 2023 m.
#3 prisiminimai
#5 paslaptys
