čiobrelių paklotė užlieta arbata

|Jai svarbu tik tai, kad žmogus jaustųsi mylimas. Ji nori, jog jis suprastų, koks brangus ir nuostabus yra. Nori jam tai parodyti. O ko noriu aš? Noriu, kad ji suprastų, jog pati yra to verta daug labiau.|

1989 metai žadėjo labai daug. Dešimtos klasės pabaiga, kunkuliuojantys ir verdantys jausmai jaunuolių širdyse, beviltiška meilė, įsižiebusi viltis ir švelniai sukabinti berniuko ir mergaitės pirštai. Mokykloj nepažįstami, vakarais įsimylėjėliai klajojantys apleistomis Palangos gatvelėmis. Išjuokti ir nesuprasti paaugliai, ieškantys nuotykių ir rūpesčio vienas iš kito. O kaip sunku apsimesti, kad viskas paprasta, kai jie puikiai žino - niekas jų nesuprastų. Juk Gaiva mėgo gerti čiobrelių arbatą, o Minartas - laistyti saulėgrąžas.