Really Me (Sustabdyta)

Tai prasidejo rudeni. Mokyniai grįšta po vasaros atostogu, vis gi 12 klasė paskutinei metai. Lukai ir Adrei tai nesvarbu. Dvi geriausios draugės prisieke netureti jokiu paslapčiu, Luka suprato jog nebegali slepti savo paslapties todėl nueis pas Adre ryt ir viska jai pasakys. Nespėjus atsikvėpti Luka gauna žinute nuo Adrės "Ateik pas mane turiu tau kaika pasakyti". Luka supranta, kad tai puiki proga, apsiauna batus užsideda švarkeli ir po keliu minučiu jau būna pas Adre. Adrė atidariusi duris nusitempia Luka i savo kambari, Luka atkreipe demesi i tuolete ijungta šviesa, bet nieko nepasake Adrei.
~ Tai kas nutiko? - Paklausiau
~ Turiu tau kaika pasakyti... : Adrė nuleidžia akis ir sunere savo pirštus.
~ Aš irgi tau turiu kaika pasakyti : Pakeliau jos smakra aukščiau, kad jai nebeišeitu žiurėti žėmyn.
~ Tu pirma : Adrė švelniai nusišypsojo ir pakėlė akis, ji žinojo, kad man patinka šnekėti su žmonėmis kai jie žiuri man i akis.
~ Nea, tu pirma : Grieštai pasakiau jai.
~ Gerai... Aš pagaliau susiradau vaikina! Jo vardas Oliver ir jis labai geras, bei mielas! : Adrė tai pasake su labai dideliu užsidegimu
~ Valio! : Sušaukiau, bet viduj suskambejo ne taip... Ka aš dabar darysiu, jis ja atims, puikei pažystu Adre ji gali buti tik su vienu žmogumi tuo momentu ir ji tikrai nepaleis to Oliver? Taip Oliver.
Išvaizdus vaikinukas išejo iš tuoleto ir atsisedo šalia Adrės.
~ Na man jau metas : Pasakiau ir apsisukau išeiti
~ Bet kaip tavo paslaptis? : Adrė
~ Kokia dar paslaptis?! : Sušukau lipdama laiptais
~ Ta kur... : Adrė nespejo baigtis
~ Atea : Nemandagiai pertraukiau ja... Mano paslaptis bus saugi su manim ir tik su manim.