Kamane
- Reads 16
- Votes 3
- Parts 1
You may also like
Pilkos Akys
Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.
Spiečius (baigta)
FANTASTINIS ROMANAS Ji neturėjo išgyventi. Priesakai reikalavo, jog tokie, kaip Anuka būtų grąžinami Gamtai. Tačiau rodos, kad jos išsižadėjo ne tik tikra motina, bet ir pati Gamta. Šioji nepriėmė nekalto kūdikio gyvybės, vietoje to atsiuntė paslaptingą globėją, padėjusią vaikui išgyventi pirmuosius metus laukiniame pasaulyje. Po daugelio žiemų, moteris ir vėl viena. Klaidžioja po pasaulį, ieškodama laikino prieglobsčio spiečiuose, vis tikėdamasi, jog kada nors išsipildys vaikystėje išgirsta pranašystė ir ji suras saviškius. Tačiau kas tie saviškiai ir kur jų ieškoti? Niekada to nežinojo, visuomet abejojo. Ir tuomet, kai jau ėmė tikėti, jog globėjos paskubomis duotas pažadas tebuvo vaikiška iliuzija, likimas Anuką atveda prie Kaulinių kalnų, prie kurių įsikūręs ne tik didelis ir galingas motinėlės Sembos spiečius, bet ir gyvena paslaptingas padaras... ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ Nuostabų viršelį, kurį aš tiesiog dievinu, sukūrė Laimis Kosevičius (http://www.arthela.com/) ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~ #1 in Adventure (2017.11)Complete
Pamiršk mane rytoj
Marijai vis dažniau geriausiu kompanionu tampa alkoholio butelis ir visai nesvarbu, ar tai pigi degtinė, ar prabangus viskis. Ji vis dažniau klaidžioja po pigias užeigas naktimis, skęsta cigarečių dūmuose, trainiojasi su neaiškiais tipais. Atrodo, kad jos jau nebetenkina nei studijos prestižiniame Vilniaus universitete, nei materialūs dalykai, apie kuriuos ji taip ilgai svajojo. Vienintelė Marijos paguoda geriausias draugas Tomašas ir katinas Tabakas. Specifinis bandymas atrasti save ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia, įtraukia ją į nemalonių ir pavojingų įvykių sūkurį, kai atsitiktinai susipažįsta su simpatišku menininku. Aleksandras - charizmatiškas, saldžialiežuvis vaikinas, kuris susidomi Marija. Tik ar jo simpatija jai nuoširdi ir tai nepažadins praeities šešėlių jos galvoje, nuo kurių mergina ilgai slapstėsi? O kas, jei ne visi bandymai atrasti savo kelią yra teisingi ir reikalingi? P.S. už viršelį dėkoju @jolitalp
Trumpos vaikiškos pasakaitės
Trumpos, poros sakinių pasakaitės vaikučiams. Sukurtos vaikystėje :))
Juoda laimė
Jeigu norite paskaityti knygą apie meilę, laimingas pabaigas, tikrus didvyrius šita knyga tikrai ne jums. Bet tie, kurie ryšis perskaityti šitą knygą aš išanksto atsiprašau jai jums ji nepatiks, bet tai mano istorija, kuri atskleis jums visą tiesą apie Veroniką. Apie merginą, kuri visą gyvenimą ieškojo laimės, tik gaila, kad ji ieškojo jos ne tuo keliu. Vieną dieną ji nužudo savo klasiokę Ievą ir nuo tada jos gyvenimas apsiverčia į blogą pusę. Bandydama išgelbėti savo kailį ji prisimins savo gyvenimo istoriją ir bandys sudėti galus ir gal ji ras laimę, kurios taip ieškojo. Tai jums istoriją apie palauštą dvasią, kurią vieną dieną išgelbėjo meilė sau ir kitiems, bet dėl tos laimės buvo pralieta perdaug kraujo.
Domhanė. Pirmieji pėdsakai
Pakvaišęs mokslininkas sukūrė du padarus, kurie pakeitė nusistovėjusias gamtos ir dvasinio pasaulio normas visam laikui, o jų kraujomaiša tapo draudžiama. Šokiruojančią naujieną sužinojusi pagrindinė veikėja Denisė bręsta, netikėtos pažintys slypi visai čia pat ir ji net nenutuokia, kokie iššūkiai jos laukia. Sena istorija, bet atnaujinta dabartinėmis akimis! Sutvarkytas žargonas, logikos ir gramatinės klaidos, tačiau istorija išliko ta pati. Su Jūsų pagalba komentaruose laikui bėgant kūrinį atnaujinsiu dar labiau!Complete![The Loneliest Runner [Lietuvių k.]](https://img.wattpad.com/cover/63289100-256-k419558.jpg)
The Loneliest Runner [Lietuvių k.]
Nuo problemų pabėgti neįmanoma. Jas galima tik pasivyti. The Loneliest Runner/ Vienišiausias bėgikasComplete
Matrimonio Arreglando
Kim Woo Bin y Lee Jong Suk fueron obligados por sus padres a casarse, para hacer que sus familias fueran una sóla y los Colegios delas familias fueran los mas importantes del país, la ambición de las familias les causó varios problemas a Jong Suk y Woo Bin. Descubre cuales fueron los problemas y como los solucionaron leyendo esta interesante historia. Esta es mi primera Fic les agradecería que le dieran una oportunidad a mi historia y la leyeran Gracias
Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.
More details