Angelo užduotis

Iš pradžių tarp medžių pasirodo vaikinas. Maždaug septyniolikos. Ne vaikas, bet dar ir ne vyras. Nesuprantu iš kur tai žinau. Matau tik jo pakaušį, šlapias juodas garbanas ant kaklo. Jaučių svilinantį saulės karštį-jis tiesiog siurbia gyvybę. Rytų pusėje, virš medžių plečiasi keista oranžinė šviesa. Aplinkui tvyro slogus dūmų kvapas. Staiga mane apima dusinanti širdgėla, vos galiu kvėpuoti. Nesuprantu kas vyksta. Žengiu arčiau vaikino, jau ruošiuosi šūktelti jį vardu, kurio net nežinau. Po mano kojomis sugirgžda žemė. Vaikinas išgirsta ir ima gręžtis. Dar truputis, ir pamatysiu jo veidą.
Tada regėjimas dingsta. Mirkteliu, ir jo nebėra.