Du juodi taškai. Ošenas (Lėtai rašoma.) - Cunami - Wattpad

Story cover for Du juodi taškai. Ošenas (Lėtai rašoma.) by TerribleTornado

Du juodi taškai. Ošenas (Lėtai rašoma.)

TerribleTornado

Reads 305
Votes 28
Parts 9

Reads 305
Votes 28
Parts 9

TerribleTornado

Mature

alkoholis blogis draugai greitis grupės gyvenimas gėris kova mafija meilė mirtis narkotikai

Du juodi taškai. Dvi mafijos grupės po 30 žmonių. Gyvatės ir Krokodilai. Bosų ypač gerbiami nariai vadinami Gyvačių - Kobromis, Krokodilų - Aligatoriais. Ir jie gali pasidaryti to gyvūno tatuiruotę. Jos yra priešininkės ir į jų kovas nesikiša net policija. Jos yra per daug pavojingos. 

Ošenas tai nedidelis miestelis, turintis apie 20 tūkstančių gyventojų.

Gitana yra Gyvačių grupės narė, jau nuo 10 m. Jai dabar 15 m. ir ji yra labai gerbiama ir atsakinga. Ir mokykloje ji elgiasi kaip paprasta moksliukė, o iš tikrųjų yra drąsi, protinga ir gudri.

Gyvačių ir Krokodilų bosai leidžia draugauti tarpusavy jų nariams, vien dėl to nes jiems tai gali būti naudinga.

Galbūt tai nėra pasaka ir gėris nevisada laimi prieš blogį, kai blogis turi protingų, gudrių ir įpatingų žmonių persvarą.

Kas bus toliau? Kaip klostysis Gitanos reikalai mokykloje? Ar galės šios dvi grupuotės susitaikyti? Ir pan. 


Tikiuosi, susidomėjote ir užsuksite. ❤
Pakomentuokite ir votinkite, jei ne gaila.

1# in kova - 2019.05.05 
5# in mirtis - 2019.05.08
1# in narkotikai - 2020.09.29All Rights Reserved

alkoholis blogis draugai greitis grupės gyvenimas gėris kova mafija meilė mirtis narkotikai

Table of contents

9 parts

Sign up to add Du juodi taškai. Ošenas (Lėtai rašoma.) to your library and receive updates

or

Content Guidelines

You may also like

Pilkos Akys by ggkeke

Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.

Jis, Ji arba kitas Aš by DreamWalker-Kris

Kviečiame jus į kūrybingų pokalbių ciklą „Jis, ji arba kitas aš" su Kris ir Leila! Čia jūsų laukia interviu su istorijų veikėjais, skaitytojais ir autoriais - visais, kurie gyvena, kuria ar tiesiog myli pasakojimus. Jei norite, kad jūsų veikėjas pasidalytų savo požiūriu, paslaptimis ar likimo vingiais - registruokite jį komentarų skiltyje. Parašykite istorijos pavadinimą ir veikėjus, kurie ketina atvykti į pokalbį. Taip pat kviečiame ir skaitytojus! 💬 Ateikite pasidalinti mintimis apie mėgstamiausias istorijas, veikėjus ir autorius, pasakoti, kas jus įkvepia ar priverčia gyventi kartu su knygų herojais.

Svetimšalė (taisoma) by marona166

Jaunosios Emelijos laivui sudužus netoli Japonijos krantų, ji supranta likusi viena svetimoje šalyje. Ją ant kranto radęs samurajus sutiko ją priimti į savo namus ir užauginti kaip savo. Tai istorija apie netektį, bandymą pritapti ir galimybę užaugti ten kur atrodo už kiekvieno kampo tyko pavojai.

Vandenys tekantis širdyje by obrazauskaite

Ši istorija bus apie mergina vardu Skaistė kuri nori pasiekti daug dalykų gyvenime

1008 Mėnesienos by s4ndalius

Paskutinėje šio didingo ir, iš dalies, gėdingo etapo stotelėje: šūdais ir myžalais patvinusioje mūsų, taip vadinamojoje, mirtininkų kameroje, blusomis, kirminais, parazitais ir mikrobais apėjusį kūną, kurio aš jau kokias dvi savaites nebeprausiu ir net nebesikasau, šiandien sunaikins ir mano, ne itin gudrų protą, jie profesionaliai amžiams užmigdys. Tokia čia tvarka. Inshallah. "Čia, visai šalia esančioje patalpoje (Nr. 101), aš ir gimiau; tačiau nei tėvo nei motinos, kaip ir seserų bei brolių (o jų gausybė) gaila, bet niekada taip ir nemačiau" Tokių minčių kontekste, paskutinį kartą - nežinau, ar iš baimės, ar iš laimės - (turbūt) paskutinį kartą išvėmiau paskutinius likučius su visomis kirmėlėmis ir morališkai nusiteikiau šiam YPATINGAM RITUALUI. Jaučiau, kas netrukus įvyks. Aš žinojau. Prieš kelias savaites, man atrodo, netgi tai sapnavau. Jaučiu Aukštesniųjų Jėgų kvėpavimą tiesiai man į SIELĄ. Manęs jau laukė mano Lemtis. Tokia mano Dalia. Tebūnie, kaip NORI JIS. Mashallah. "Paskutinėmis dienomis jie mūsų čia jau nebemaitina. Iškada. Vis Tiek tuoj išmes ir užkas." ....

Salos gyventojų nuotykiai by _Juoda_

Knyga paremta tikrai įvykiais.

Raudonoji knyga by DovysEmi

Po Arielio susidurimo su nepažįstamuoju, jis atsibunda visai kitoje vietoje su paslaptinga raudonąją knyga. Kur jis yra? Kokios paslaptys slypi paslaptingoje knygoje? Iš kur ji atsirado? Šių klausimų atsakymus rasite knygoje. Malonaus skaitymo!

Mono Dinora//short stories by Banalybe

Išpažintis by uncomdhs

"Aš retkarčiais svarstau, kiek šimtų metrų mano siela paslydo žemyn į duobę, kuomet įvykdžiau tai, kas niekuomet nebebus atitaisyta. Ir kiek ji dar nugrimzdo į požemines srutas, kai pasakiau, jog žmogžudystė nėra blogai. <...> Tai lyg gamtinė atranka, kovos dėl išlikimo pasekmė, tik vienas jos esminis skirtumas yra tas, jog gamtoje gyvūnai žudo vieni kitus dėl to, nes privalo patenkinti savo alkio jausmą. Aš tai dariau tam, kad patenkinčiau savo keršto troškimą." Istorija apie tai, kur nuveda liguistas prisirišimas prie žmogaus. N-16 elementai.

Istorijos Sujungti by Beatrich_story

Tai didinga istorija apie du žmones sujungtus likimo.

You may also like

Slide 1 of 10

Pilkos Akys cover

Jis, Ji arba kitas Aš cover

Svetimšalė (taisoma) cover

Vandenys tekantis širdyje cover

1008 Mėnesienos cover

Salos gyventojų nuotykiai cover

Raudonoji knyga cover

Mono Dinora//short stories cover

Išpažintis cover

Istorijos Sujungti cover

Pilkos Akys

Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.