„Bėk žmogau, nes tu pažadinai girios pabaisų gaują..."
Senų senovėje, jau po Elfų žemės garsiausių didvyrių žūties, dalis nemirtingųjų pasikeitė, pamiršo laisvės skonį, pamiršo, kad yra elfai ir žmonių gyvenimas jiems tik maža dalelytė amžinybėje. Žmonių karalius pradėjo valdyti stipriausius šio pasaulio nemirtinguosius, bet viskas tuoj pasikeis.
Šio žemyno vakaruose stūkso giria, Andhiro giria, kurioje namus sukūrė paslaptinga gauja. Šie elfai aiškiai niekina dabartinį karalių, padeda neturtingiems elfams, apiplešia turtinguosius. Ir kiekvieną kartą, po jų pasalos ar kitokio nuotykių, vienintelis dalykas lieka, žinutė, primenanti visiems Senuosius laikus.
Šioje žemėje netrūksta pavojų, nuotykių, paslapčių, intrigų ir magijos. Ir tik Andhiro gauja nepasiduoda ir bando priminti visiems, kodėl elfai buvo stipriausi, teisingiausi ir gerbemiausi pasaulio nemirtingieji...
Už viršelį dėkoju @tikiumeile
Antroji istorijos dalis.
1 knyga - "Neprabudęs Kraujas"
2 knyga - "Prabudęs Kraujas"
3 knyga - "Valdantysis Kraujas"
______________
Išgyvenusi nepaprastai sunkias lenktynes Kaja ir vėl priversta leistis į kelią, o nubudusi galia nepalengvina gyvenimo, o tik dar labiau viską apsunkina. Jos siela skyla į kelias dalis, vieni norai prieštarauja kitiem ir mergina nebesuvokia, kas ji iš tiesų yra. Ieškodama kelio į Urgatą ji bando atrasti ir save, negana to, ji puikiai jaučia, kad galia baigia ją pasiglemžti. Padėtį dar labiau apsunkina nejučia užgimę švelnūs jausmai Rėjui, kuris tarsi ištikimas karžigys, padeda įveikti visas kliūtis.
Nepaisant visų užklupusių sunkumų, Kaja negali nusigręžti nuo savo gimtosios karalystės Svazilando ir pasislėpti saugiame prieglobstyje. Teisybės ištroškusi siela neleidžia jai pamiršti Eštonų šeimos ir jų nuodėmių padarytų prieš jos šeimą ir visus karalystės žmones... Tačiau ar jai pavyks pasiekti teisingumą nepasmerkiant savęs juodai istorijai, kuri kartojasi šimtmetis po šimtmečio?