Kaip tik tą dieną ji važiavo į savo gimtadienio vakarėlį, kaip tik tą akimirką važiavos jos draugas ir tą pačią akimirką jos priešė. Ji trenkėsi į ją. Ir viskas nuo tik prasidęjo.

Dorijos gyvenimas niekada nebuvo paprastas. Vaikystėje dėl vilkų užpuolimo ji neteko savo mamos. Ilgainiui mažas miestelis sugebėjo išsigelbėti nuo vilkų puolimų, bet tas įvykis visiems paliko pėdsaką. Tik Dorija jautė, kad tai nebuvo paprastas vilkų sužvėrėjimas. Visgi dėl patirtos traumos mergina ne tik giliai uždarė visą skausmą, tačiau ir negalėjo atsiminti, ką tą naktį iš tiesų regėjo. Netikėtai mokykloje pasirodę naujokai priverčia Doriją sugrįžti į praeitį ir suvokti, kokią paslaptį slepia į miestelį sugrįžę vilkai.

Mes nesam normalūs paaugliai ir tai žinom. Jis - futbolo pagrindinis žaidėjas, pupuliariausias vaikinas mokykloje ir nerealus gražuoliukas, bet gerietis. Aš - populiariausia mergina mokykloje, bet ne iš gerosios pusės. Esu graži, tačiau baisaus charakterio. Mokykloje dar žinoma, kaip ledo karalienė. Kartu mes esam šeima. Mes dvyniai. Mes Kastielis ir Kaiden, Costelio dvyniai. Mes vienam kitą jaučiam. Mes jaučiam vienas kito skausmą ir džiaugsmą. Mes girdim vienas kito mintis, kas paverčia mus dar stipresnius. Tačiau po viskuo slepiasi šis tas daugiau. Mūsų šaknys mums buvo nežinomos iki mūsų 18 - likto gimtadienio, po kurio viskas pasikeitė.

Trečioji istorijos dalis. 1 knyga - "Neprabudęs Kraujas" 2 knyga - "Prabudęs Kraujas" 3 knyga - "Valdantysis Kraujas" ___________ Kaja pagaliau tapo tuo, kuo visada turėjo būti - siela, ieškančia teisingumo. Kol mergina taikstėsi su savo perversmu, visus Eridės gyventojus ima bauginti Svazilando karaliaus auganti galia. Karalystės ima skilti į dvi barikadų puses. Pasižadėjusi Aštuoneriems Dievo sūnums, Kaja yra pasirengusi Eridei atnešti taiką ir įvykdyti savo pačios trokštamą kerštą, tikėdama, kad dėl šio tikslo gali paaukoti bet ką. Didingi merginos planai ima bauginti draugus. Ar ji tikrai pasirengusi viskam? Ar po aštriu, žalių akių žvilgsniu vis dar slepiasi tyra meilė, atsidavimas ir ištikimybė? O gal šios vertybės tėra menkos kliūtys, kurias įmanoma įveikti užsidėjus naują kaukę?

Elijah Mikaelson wife

„Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkėmis tai, kas netvirta" Šį kartą seksime laiką. Trauksime iš pavojaus tuos, kurie mums reikalingi ir grūsime atgal tuos, kurie tuos pavojus ir sukėlė. Ilijanas ir Kirinas buvo neišskiriami. Kalėdų naktį kažkas nutinka. Staiga iš dviejų lieka tik vienas, staiga viskas, ką žmonija turėjo pavirsta į dulkes, staiga išaiškėja paslaptis apie kurią žinojo vaikinų tėvai, bet nusinešė viską į kapus. Ir čia užsiveria dabartis, atsiveria pavojingos praeities durys, kur vienas įstatymo sulaužymas gali nulemti paskutinę gyvenimo minutę. Globėjai, taip juos vadina... GLOBĖJAI (I KNYGA) FOBIJA. ANTROJI KARTA (II KNYGA)

Info about characters/worlds from my books and art about them.

Tveną buvo galima apibūdinti, kaip nedrąsią, šiek tiek nuobodžią, silpną ir besislepiančią už geriausios draugės šešėlio mergaitę. Jai buvo šešiolika, kai vieną naktį ji pradingo lyg į vandenį. Tačiau prabėgus porai metų Tvena atsidaro netikėtai lyg iškritusi iš dangaus. Neįtikėtinas įvykis sužadina visų smalsumą, kas iš tiesų nutiko šiai merginai. Pagrobimo teorija buvo vienintelis paaiškinamas dalykas, tačiau Tvena žinojo, kad jos dingimas buvo kur kas paslaptingesnis. Tai tik įrodo atsirandančios keistos mirtinos galios ir šešėliuose lindinti juodakailė lapė, kuri iš tiesų yra vaikinas su pavojingais kėslais...

Tai romanas pagardintas žiupsneliu fantastikos. Fantastinė istorija persipynusi su šiomis dienomis, tačiau pernelyg nenušokanti į nelogiškus užkaborius... Bent jau taip tikiuosi :) Verčiau savo knygos veikėjus mylėti, nekęsti, džiaugtis ir kentėti... Ir verčiau juos tai pajusti kiekvienu savo kūno lopinėliu. Kūrinys yra iš 55 skyrių, ir nepaisant visko, visus juos dievinu. Istorija rašyta prieš gerus septynerius metus, todėl skiriasi nuo mano šiuo metu rašomų kūrinių. * * * „Nejudėdama nužvelgiau sustingusį veidą. Kaip niekad, aiškiai mačiau kiekvieną jo bruožą: pernelyg žėrinčias akis, išsišovusius skruostikaulius, pablyškusią odą, kaip vijoklis tankius plaukus, lyg koks karo dievas nužengęs iš aukštybių ieškantis sau aukų...Jis visas buvo pernelyg nežemiškas... Ir tai varė mane iš proto. Mano širdis vėl pakeitė mušimo taktą, baikščiai suspurdėjo, lyg kolibris po šimto nelaisvės naktų paleistas į laisvę, kvėpavimas užstrigo kažkur gerklėje."

Aš neturiu vaikino ir niekada neturėjau. Bet koks skirtumas. Vaikinai - tai tik nesibaigiantis galvos skausmas. Štai kodėl nekenčiu valentino dienos.Tačiau, kai aplinkui teks gelbėti kitų santykius, teks ne tik pamėgti šitą šventę, bet ir pačiai būti užburtai meilės magija... Aš, Tera Witter, ir papasakosiu, kaip aš išgelbėjau Valentino dieną ... ( visa istorija rašoma Teros akimis) Šią istoriją rašau su @nematomipasauliai.