Nakties Švyturiai
- LECTURES 1,508
- Votes 360
- Chapitres 56
Terminé lun., août 11, 2025
Tai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti visokia, tad ir kūryba negali būti apibrėžta aiškia sąvoka. Neieškokite prasmės tik mėgaukitės skaitymu, jei nesimėgaujate, kam iš viso tai skaityti ? Bent jau taip aš tai suprantu.
Jei vis dėlto nuspręsite pasidalinti mintimis, jausmais ir panašiai, kas liks jūsų širdyse perskaičius mano kūrynėlius. Nesidrovėkite ir dalinkitės komentarų skiltyje. Tai tiek šiam kartui ir iki greito susitikimo sekančiame mano kūrybos eilėraštyje.
~ rtursaite
Pirmą kartą buvo publikuota: 2021-09-19
Tous Droits Réservés
#42
lietuva
Rejoignez la plus grande communauté de conteursObtiens des recommandations personnalisées d'histoires, enregistre tes préférées dans ta bibliothèque, commente et vote pour développer ta communauté.
Vous aimerez aussi
Keliaujant miško takeliu |✎
"Mes šokom. Šokom iki pat nakties, iki sutemų. Tol, kol saulė nusileido. Kol tamsūs debesys užtemdė dangų. Kol pasibėrė stiprus lietus. Norėjome pasijausti laisvos - kaip paukščiai - nuo nieko nepriklausomos, niekieno nevaržomos ir nevaldomos." #1 - mintys (2022.03.26) #1 - poetry (2022.03.30-2023.01.11) #1 - thoughts (2022.03.31-2022.04.28) #1 - feelings (2022.11.11-2022.11.14) #1 - poezija (2023.01.16) Pradėta: 2022.03.20 Baigta: Taisyta:
Jausmų melodija
Kiekvienas jausmas lyg nata, nuo kurios prasideda muzikos melodija. Ačiū už viršelį @books__and__coffeeTerminé
Klausyk tylos
Esu neišsprendžiamas uždavinys. Ir kiekvienas bandantis išspręsti, Lieka spengiančioje tyloje, kuri pasako daugiau nei jūs galite išgirsti. Daugiau nei galima pasakyti. Tad klausyk tylos, Nesistenk skaityti tarp eilučių, Būk eilutėse, kurios Dar ilgai skambės mintyse. Palieku egoistišką juodą dėmę, Kiekviename iš jūsų, Nes aš - egocentriška kalė, Kuri kurią neužmirštamą momentą. Čia ir dabar. Dabar ir čia. Esi čia? Ar esi tarp eilučių?
Tik Aš
Gyvenimas ir mirtis.. Ar viskas priklauso nuo manęs? Ar aš tikrai gyvenu savo gyvenimu? Kodėl man taip sunku ir kodėl niekaip nerandu artimo žmogaus? Eilėraščiai apie gyvenimą ir mirtį, apie norą gyventi ir nenorą.. Apie vienatvę, save, praeitį ir ateitį.. #Apie_gyvenimą_ir mirtį #Bandymą_išgyventi
Muzikos angelas
Eilės, gimusios iš širdies. Ačiū už viršelį @books__and__coffeeNakties Švyturiai
Tai - rinkinys minčių, eilių, jausmų, istorijų bei gamtos ir prisiminimų supintų į mano eilėraščius be ribų. Vieni gali papasakoti istoriją, kiti tik privers ką, nors pajusti. Jie negali būti geri arba blogi, nes jie tiesiog - mano. O aš galiu būti visokia, tad ir kūryba negali būti apibrėžta aiškia sąvoka. Neieškokite prasmės tik mėgaukitės skaitymu, jei nesimėgaujate, kam iš viso tai skaityti ? Bent jau taip aš tai suprantu. Jei vis dėlto nuspręsite pasidalinti mintimis, jausmais ir panašiai, kas liks jūsų širdyse perskaičius mano kūrynėlius. Nesidrovėkite ir dalinkitės komentarų skiltyje. Tai tiek šiam kartui ir iki greito susitikimo sekančiame mano kūrybos eilėraštyje. ~ rtursaite Pirmą kartą buvo publikuota: 2021-09-19Terminé
Rudens beprotybė
Ruduo - tai metas, kai mintys šoka kartu su krintančiais lapais, o seniai paklydę jausmai, rodos, akimirksniu randa kelią atgal į namus. Sąmyšis galvoje neleidžia nurimti, už lango siaučiantis lietus tarsi dainuoja lopšinę. Pasaulis nusidažo niūraus dangaus spalvomis, o nerami siela tetrokšta būti išgirsta. "Rudens beprotybė" - daugybė neatsakytų klausimų, neištartų žodžių ir pamirštų svajonių, kasnakt neleidžiančių užmerkti akių. Tai eilėraščių rinkinys, kuriame prabyla seno šešiasdešimtmečio poeto siela įkalinta paauglio kūne. Knygoje aprašomi giliausi išgyvenimai, pasąmonės vaizdiniai, didžiausios baimės bei supantis pasaulis. Šis kūrinys skirtas kiekvienam paaugliui, nugrimzdusiam į sraunius beprotybės vandenis. Aukščiausia vieta poezijoje #3
Minoras
Minoro klyksmas. Troškulys, svaigulys...Terminé
"Mes šokom. Šokom iki pat nakties, iki sutemų. Tol, kol saulė nusileido. Kol tamsūs debesys užtemdė dangų. Kol pasibėrė stiprus lietus. Norėjome pasijausti laisvos - kaip paukščiai - nuo nieko nepriklausomos, niekieno nevaržomos ir nevaldomos." #1 - mintys (2022.03.26) #1 - poetry (2022.03.30-2023.01.11) #1 - thoughts (2022.03.31-2022.04.28) #1 - feelings (2022.11.11-2022.11.14) #1 - poezija (2023.01.16) Pradėta: 2022.03.20 Baigta: Taisyta:
Plus d’InfosDirectives de Contenu