Išgalvotas laikas

Laikas,tai gyvenimo momentas kuris lekia neapsakomai greitai ...tu tik vos spėji atsikelti ryte, žiūrėk diena jau baigiasi ,laikas miegoti ir vėl keltis ... viskas taip greit lekia... tie patys veidai ,tie patys tėvai ,draugai ar mokytojai ... viskas tas pats... tau tiesiog norisi kažką keisti, bet negali, nes bijai suklysti ... bijai likti nesuprastas ar neišgirstas...
Bet vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai mama su nerimastingu balsu pakviečia tave prie stalo pasikalbėti...
Tuo pačiu tu jauti kažką gero ,bet tuo pačiu ir blogo ,nežinai ko tikėtis...
Gulėjai lovoje ,o dabar jau keliesi nuo jos ir eini pasikalbėti... Viskas keičiasi ...Išėjusi iš kambario susitinki su broliu, kurį taip pat pakvietė ir tada pradedi lenktynes... Braunamės per vienas kitą rizikuodami susižeisti krintant nuo laiptų ,kai staiga įlekiame į virtuvę ir pamatome abu tėvus sėdinčius prie stalo su tokia keista išraiška norinčia kažką pasakyti ,bet labai bijančia mūsų reakcijos. Pirma mintis atėjusi į galvą buvo labai kvaila "tėvai skiriasi ?" Ne... negali būti gi jie sėdi susikibę už rankų , "kažkuris neteko darbo ? "Ne...jie dėl to tikrai nebūtu mūsų pakvietę... Mintys viena po kitos lindo man į galvą kai staiga jas nutraukia gilus mamos atsidūsimas ir tėčio liūdnas ,rūpestingas žvilgsnis žvelgiantis į mus ...

_________
Tai mano senesnė istorija, kurią kūriau gal dar 2017 metais, todėl ji nėra tobula, nėra ideali ir yra kiek naivesnė, nei mano kuriamos istorijos dabar. Bet tikiuosi patiks, kažkada ateityje, ją sutvarkysiu jei bus daugiau norinčių. Ačiū kad skaitote ❤️