Miražo giesmė

"Nes žmogaus kūnas tai šventykla, o akys - sielos veidrodis."

"Miražo giesmė" - tai rinkinys mano kūrinių. Miražas nėra haliucinancija, sako mokslas, jį galima fotografuoti. Todėl albumas ir nepavadintas "Haliucinacijų giesmė". Kūriniai yra apie tai, kaip aš matau savo aplinką, kaip joje jaučiuosi, kokie joje žmonės ir kaip jie mane verčia jaustis. Nors mėgstu tirštinti spalvas, bet kūriniai nėra tik tušti žodžiai, haliucinacijos. Tai paprasti įvykiai, kurie man pasirodo, atrodo, taip kaip pasirodo ir atrodo. Nes į visą savo aplinką žvelgiu per savotišką prizmę, kuri ir sukelia tą miražą. Ir tą miražą aš perteikiu saldžiais žodžiais, palyginimais ir metaforomis. Todėl savo kūrinius galiu įvardinti giesmėmis. Giesmėmis, kurių nevertėtų bandyti giedoti. Jas reikėtų išgirsti ir pajausti sava širdimi.

Įspėjimai: tekstuose labai skundžiuosi savo gyvenimu, tad jeigu nemėgstate mižnių, šis albumas ne jums, nes būtent ant to jis ir laikosi - mano verkšlenimų.

P.S. dėkoju kiekvienam skaitytojui už viską. Nieko nereikalauju. Man užtenka ir to, kad jūs perskaitote bent kelis mano kūrybos žodžius. Tai jau yra daug.
Ačiū.