Pacituosiu aš tau...

Trumpa, eilėdaros motyvų turinti istorija apie merginą vilkinčią raudonu megztiniu ir vaikiną susižavėjusį ja. Mūsų ateitis suplanuota, bet gal... mes dar galime ją pakeisti.

Buvai lyg šokoladas mano šokoladu aplietoms avietėmis.

Kursuose kuriuos lankiau dėl depresijos visada klausdavo to paties klausima: ' kas jei liktų tik viena diena? ' Keista tai, jog viena diena man tik ir beliko, iki kol mirtis suės mano gležną kūną išleisdama mano juodą sielą į laisvę. Tada viskas ir pasibaigs. Viena diena ir viskas pasibaigs. Bent aš taip manau.

now it's three in the morning, and i'm trying to change your mind 'Jis skambinėjo man naktimis, ir ilgainiui aš pradėjau laukti jo skambučių' Istorija pradėta kurti 2016/12/02 Baigta 2016/12/28 Už viršelį dėkojam Doozga! ♡☆

Vaikinas ieškojo bendravimo, o mergina ieškojo priežasties pasilikti. Jis galvojo, jog tai bus linksma, bet jis net nesitikėjo, kad nuo jo žodžių priklausys kažkieno gyvenimas.

Viskas prasidėjo nuo nekalto telefono skambučio.

laimė blaško, aplinkybės traiško, norus raško

Sveikutės^^ taigi, nusprendžiau kažką parašyt, neįsivaizduoju kaip gausis.:D tikėkimės kad pavyks. gero skaitymo, ir iki!:3

Gyvenimas buvo nuostabus, kol negavau žinutės nuo nežinomo adresato. Kuris mano gyvenima sugadino. Ar jam buvo būtina paklausti to kvailo klausimo. Ir kodėl aš į jį atsakiau? Pradėta:2018-07-15 Baigta:2018-07-30 2 sezonas:IDFC||Jungkook ff The highest rank #1-jungkook 2018-08-04 The highest rank #1-tae 2018-08-13 The highest rank #1-suga 2018-08-23

Neturiu kur dėti minčių. Jos kaupiasi, kaip vanduo dideliame kibire, bet nedingsta. Neišsipila. Jos užveda pyktį. Todėl daug ką prarandu. Aš užstrigusi laike. Daug kas nervuoja, daug kas išveda iš kelio. Keičiu savo pažiūras kiekvieną dieną. Bet viena išlikusi. Neklausymas. Štai kas. Noriu plėsti savo asmenybę pati. Nenoriu būti į kažką panaši. Ar aš galiu tikėti į kažką? Nemanau. Nebent tik pasitikėti savimi. Bet ir "tai" dabar nestabilu manyje. Rasti naują žmogų? Tiksliau vaikiną... Kuris apkabintų ir nepaleistų tavęs? Abejoju. Randu tik laikina pobūvį, bet ne išeitį. Todėl lieka tik rašyti. Daug rašyti. Galbūt kas išgirs. O gal viduje atsiras šviesa, kuri išves iš šito kelio.