Rafaelis Morganas 17

„Aš, tu, mes... o tada nieko"

Nužudyk savo demoną, ir jis nenužudys tavęs. O kol stengsiesi nugalėti, saugok savo užnugarį, kad neprapultum pilkoje jūroje - taip mąsto Rafaelis. Neseniai išsiskyręs su mergina Rafaelis neranda ramybės. Jo geriausias draugas Elijas vieną dieną kažkur išvyksta ir neaišku, ar dar grįš. Loganas turi savo problemų ir, pasirodo, nėra toks stiprus, kaip atrodo.

Gal ši kova truks amžinybę, nesvarbu, privalai būti pasiruošęs ir nebijoti, demonai minta baime - nors ir tikindamas save, Rafaelis vis tiek bijo. Tiek daug prarasta, ir tiek daug dar galima prarasti.

Tėvų nesutarimai, draugų problemos, sesuo, grįžusi iš reabilitacijos, ir senos žaizdos - viskas taip staiga. Rodos, vaikinas pats save stumia į voro tinklą. Tik tas voras - jis pats.

„Rafaeli, tavo bėda ta, jog tu visad galvoji, kad turi užtektinai laiko."