Nes visur buvai TU! //ATEEZ (1 DALIS)
  • Reads 1,322
  • Votes 348
  • Parts 71
  • Reads 1,322
  • Votes 348
  • Parts 71
Ongoing, First published Mar 20, 2020
Mature
"Atrodo jis tyčia norėjo išvaryti mane iš proto. Po galais, juk tas jo žvilgsnis pavojingas mano sveikatai! Jis palinko į priekį ir mano širdis jau tvinkėsjo taip garsiai, kad jis ją tikriausiai irgi girdėjo:
-Puikiai padirbėjai... - sušnabždėjo man palei ausį ir lyg tyčia savo skruostu atsitraukdamas palietė maniškį. Atrodė, lyg būčiau prisilietusi prie ugnies. Kraujas tubūt virte virė, bet iš visų jėgų stengiausi nepasimesti. Jis tyčia mane erzino, tyčia taip elgėsi! Atsitraukęs dar kartą pažvelgė man į akis, lūpose įsirėmino pasitikėjimo kupina šypsena, rankos vis dar nepaleido. Jis tikrai norėjo žaisti šį pavojingą žaidimą... Ir žinojau, kad dar prieš valandą vadinau jį broliu, tačiau Dievuli padėk, net drebėjau iš pastangų susivaldyti ir neprispausti jo prie tos knygų lentynos..."
All Rights Reserved
Table of contents
Sign up to add Nes visur buvai TU! //ATEEZ (1 DALIS) to your library and receive updates
or
Content Guidelines
You may also like
"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA by orasdirection
101 parts Complete
Aš esu Kayla Blake. Man virš 17 metų. Prieš savaitę netekau savo gyvenime svarbiausių ir brangiausių žmonių - savo tėvų. Jie žuvo autoavarijoje. Tą ankstyvą rytą man paskambino moteriškė ir pranešė apie nelaimę. Nuo tos dienos atrodo visas pasaulis išslydo iš po kojų. Verkiau visą laiką, negalėdavau negalvoti apie savo tėvus, ar jų pamiršti. Naktimis negalėdavau užmigti, nes nuolat mintys neduodavo ramybės. Užmigti galėdavau tik tvirtame, šiltame vyresnio brolio glėbyje. Jis padėdavo man nemąstyti apie autoavariją. Jis iškart po laidotuvių išvažiavo tvarkyti įvairiausių reikalų. Tad dabar susikroviau visus savo daiktus - drabužius, batus, kompiuterį ir kraustausi pas senelius, kurie gyvena London'o centre. Jie mane apgyvendins pas save, nes esu vis dar nepilnametė. Paskutinį kartą London'e gyvenau, kai man buvo tik 5 metai, beveik nieko neatsimenu. Kažin, ar labai pasikeitė London'as per 12 metų? Reikės užsirašyti į mokyklą ir pabaigti 12 klasių, nedaug liko tik metai. Nors dar tik pati birželio pradžia, nenoriu palikti visko paskutiniam mėnesiui. Gal taip, bent kiek, prasiblaškysiu nuo tėvų mirties? Manau, visą vasarą praleisiu senelių name, neturiu jokio noro švęsti vasaros atostogų. Bet gal nebus viskas taip blogai? Gal sutiksiu draugų? Gal pajusiu tikrą meilę? Gal pavyks prasiblaškyti nuo tėvų mirties ir džiaugtis vasaros atostogom? Gal jos bus man nepamirštamos su daugybę įspūdžių, išdaigų, nutikimų, nuotykių? Visa tai žino tik likimas... Aukščiausia vieta: #1 in Fanfiction DĖMESIO! Čia mano 1-ma rašyta istorija, kurioje kartojasi veiksmas, žodžiai ir pnš. 1-mas blynas prisvilęs ;) 2 ŠIOS ISTORIJOS SEZONAS - "My Life Is Better Now"
You may also like
Slide 1 of 10
"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA cover
fucking crazy // lwt cover
If you don't then who will,love? cover
We Are Who We Are ✨ cover
WHY ME? ( Zayn Malik ) cover
It's not just YOU cover
MOONS (Z.M.) cover
The Office ✨ cover
Ela ✨ cover
Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)  cover

"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

101 parts Complete

Aš esu Kayla Blake. Man virš 17 metų. Prieš savaitę netekau savo gyvenime svarbiausių ir brangiausių žmonių - savo tėvų. Jie žuvo autoavarijoje. Tą ankstyvą rytą man paskambino moteriškė ir pranešė apie nelaimę. Nuo tos dienos atrodo visas pasaulis išslydo iš po kojų. Verkiau visą laiką, negalėdavau negalvoti apie savo tėvus, ar jų pamiršti. Naktimis negalėdavau užmigti, nes nuolat mintys neduodavo ramybės. Užmigti galėdavau tik tvirtame, šiltame vyresnio brolio glėbyje. Jis padėdavo man nemąstyti apie autoavariją. Jis iškart po laidotuvių išvažiavo tvarkyti įvairiausių reikalų. Tad dabar susikroviau visus savo daiktus - drabužius, batus, kompiuterį ir kraustausi pas senelius, kurie gyvena London'o centre. Jie mane apgyvendins pas save, nes esu vis dar nepilnametė. Paskutinį kartą London'e gyvenau, kai man buvo tik 5 metai, beveik nieko neatsimenu. Kažin, ar labai pasikeitė London'as per 12 metų? Reikės užsirašyti į mokyklą ir pabaigti 12 klasių, nedaug liko tik metai. Nors dar tik pati birželio pradžia, nenoriu palikti visko paskutiniam mėnesiui. Gal taip, bent kiek, prasiblaškysiu nuo tėvų mirties? Manau, visą vasarą praleisiu senelių name, neturiu jokio noro švęsti vasaros atostogų. Bet gal nebus viskas taip blogai? Gal sutiksiu draugų? Gal pajusiu tikrą meilę? Gal pavyks prasiblaškyti nuo tėvų mirties ir džiaugtis vasaros atostogom? Gal jos bus man nepamirštamos su daugybę įspūdžių, išdaigų, nutikimų, nuotykių? Visa tai žino tik likimas... Aukščiausia vieta: #1 in Fanfiction DĖMESIO! Čia mano 1-ma rašyta istorija, kurioje kartojasi veiksmas, žodžiai ir pnš. 1-mas blynas prisvilęs ;) 2 ŠIOS ISTORIJOS SEZONAS - "My Life Is Better Now"