Mergina iš mano sapno

Šurmulys. Žmonės, prisidengę veidus karnavalinėmis kaukėmis, judėjo pirmyn ir atgal - maišėsi tarpusavyje. Jie visi bendravo, šoko, juokėsi... O mano akys ieškojo ramybės oazės.
- Jūsų kokteilis. - atnešė, jau nebežinau kelintą, spalvotą gėralą barmenas.
- Dėkui. - linktelėjau nenutraukdamas žvilgsnio nuo žmonių.
Staiga minioje pamačiau garbanotą merginą, kuri pasimetusi kažko ieškojo, blaškėsi ir dairėsi. Vieną akimirką mūsų žvilgsniai susikirto ir ji... nusišypsojo gražiausia kada matyta šypsena.
- Brolau, paskubėk, noriu tave su kai kuo supažindinti. - netikėtai griebė mane už parankės Michael ir norėjo kažkur temptis.
- Aš tuoj. Palauk. - sekundei pažvelgiau į jį, o atsigręžęs atgal, merginos neberadau. Greitai iš kišenės išsitraukiau kelias kupiūras pinigų ir pakišau jas po stikline. Staigiai nėriau į žmonių minią ir akimis ieškojau jos. Dairiausi visomis kryptimis, bet paieškos atrodė bevaisės.
Užtroškęs ir praradęs viltį, išėjau į lauką įkvėpti gryno oro. Prie durų buriavosi keli žmonės, tad paėjau tolėliau ir atsirėmiau į sieną.
- Maniau, kad neateisi. - priėjusi prie manęs sukikeno garbanė. Mane ir vėl užbūrė jos plati ir nuoširdi šypsena.
- Radau tave. - šyptelėjau, prieš tai lengvai atsidusęs.
- Ne, tai aš tave radau. - mirktelėjo akimi.