Turėtų būti..

Pažįstamas jausmas kai tiesiog guli lovoje. Po keistai smagios, nieko neišsiskiriančios dienos iš kitų, tu guli lovoje ir iš niekur nieko apima toks dusulys, kuris priverčia tave pakilti iš lovos, stipriai užmerkti akis ir giliai įkvėpti. Kaip tuo metu jauti kaip iš skausmo plyšti viduje. Tada tiesiog atmerki akis, išpūti oro gūsį, bet staiga supranti, jog tavo kvėpavimas pagreitėjo, o akyse staiga aptemsta ir apsvaigsta galva. Nemeluok. Žinau, kad esi tai išgyvenusi. Žinau, kad tai suknistai baisu ir sunku. Bet juk po šio priepolio tu nesiguli į lovą ir miegi toliau. Ar aš klystu?