You Make Me Strong

Aš vardu Anabelė, tačiau draugai mane vadina Bela. Nors po tėvų mirties vienintelė draugė kuri kentė mano nuotaikų kaitas yra Violeta. Šiais metais baigiau universitetą ir žadu vykti į didyjį miestą Londoną, pas savo geriausią draugę Vio (Violetą) . Esu nusprendusi ten atidaryti keksiukų parduotuvėlę. Mane nuo mažens žavi keksiukai, jų dekoravimas, gaminimas. Reikia išmokti gyventi iš naujo, gyventi šia diena, nesidairyti atgal, nes tik prisiminus kraupią avariją, ašaros ima tekėti upeliais.

Išlipusi iš lėktuvo, pasigavau taksi ir nurodžiau važiavimo kryptį. Pagaliau žengsiu žingsnį, naujo gyvenimo link. Sustojus mašinai, sumokėjus vairuotojui išlipau iš automobilio ir pamačiau šviesų namą. Durys atsidarė ir pro jas išbėgo mano draugė Violeta, ši kaip visada spinduliavo energija ir linksmumu. Ji mane stipriai apkabino ir pasikvietė į vidų. Namas buvo gan didelis, tačiau jaukus.

–      Na, kaip mano namai? – Tarė su plačia šypsena veide.

– Labai jaukūs, - mandagiai tariau

–      Nagi pralinksmėk, šiandien tave su kai kuo supažindinsiu.

–      Ir su kuo? Kas gi tas Romeo? – pajuokavau. Violeta dažnai man bando surasti porą, kad tik tapčiau linksmesnė. Tačiau šiais metais pradėsiu gyventi
iš naujo.

–      Nesityčiok, šis vaikinas kitoks, tau jis patiks. 

 --------------------------------------------
Sveiki, istoriją rašau pirmą kartą, todėl norėčiau sužinoti nuomonių, patarimų apie šią istoriją ir ar verta kurti toliau :)