Visada vis pagalvodavau, kad ši kelionė bus paskutinė, bet nesusilaikydavau, po jos sekdavo kita. Tai tapo mano priklausomybe, kuri atvedė iki čia. Iki Mirusiųjų miesto. Nežinau kuo tai baigsis ir ar pavyks ištrūkti, bet žinau tai, kad jeigu papasakočiau, ką man teko čia patirti ir išgyventi niekas manimi nepatikėtų. Esu įstrigusi šiame mieste jau ilgai ir nežinau ar atsiras proga iš jo ištrūkti. Man tai kaip nesibaigiantis ilgas ir slogus sapnas ir tikiuosi tik vieno, kad ištrūksiu ir niekada nebereikės čia sugrįžti. Tai distopinė vieta, kuri pasiglemžė mane. Čia nesusirasi draugų, tik priešai ir sąjungininkai, kuriais irgi negali pasitikėti. Čia tu esi tik už save. Darai tai kas tau yra būtina ir išgyvensi, jei ne - ruoškis mirčiai.