Tarp Vilkų

"Ji bėgo miško tankumyne. Buvo naktis - pilnatis, o aplinkui mirtina tyla. Ji bėgo ramiai tol kol pasirodė jog kažką išgirdo. Bet koks sveiko proto žmogus bėgtų tolyn nuo tos vietos, bet ne ji. Ji panoro išsiaiškinti kas ten vyksta. Ji priartėjo prie tos vietos iš kur sklido garsas. Staiga pamatė du vilkus. Jie buvo milžiniški ir nežemiško grožio. Pirmas vilkas buvo sniego baltumo kailiu ir vandenyno mėlinumo akimis, o antrasis - tamsiausios nakties juodumo kailio ir miško žalumo akimis. Jie buvo įspūdingi. Protas jai sakė bėgti kuo toliau nuo tos vietos, tačiau ji negalėjo pakrutėti iš vietos, ji buvo priversta pasilikti su vilkais. Vilkai buvo įtūžė ir pikti. Tą galėjai spręsti iš jų pasišiaušusių kailių ir „ugnį spinduliuojančių" akių. Tačiau jie buvo pikti ne ant jos - jie į ją net nekreipė dėmesio nors ir buvo pastebėję. Įdomu kodėl? Staiga vilkai šoko vienas ant kito. Prasidėjo kautynės. Vilkai kovojo žiauriai ir be pasigailėjimo. Abiejų vilkų kailiai buvo nusieti krauju, tačiau jie nesustojo. Kova truko ilgokai kol galiausiai vienas jų krito."