OCTĀVUS (lot.) - 𝚊š𝚝𝚞𝚗𝚝𝚘𝚓𝚒 𝚖𝚒𝚛𝚝𝚒𝚗𝚊 𝚗𝚞𝚘𝚍ė𝚖ė
Atsisukti į religines pažiūras, klūpoti palei altorių ir melsti atleidimo už didžiąsias septynias mirtinas nuodėmės buvo tik pirmas žingsnis, suartinantis Oktavijų su aukščiausiuoju. Jis buvo pasiryžęs viskam, kad tik pamirštų baimę, tykojančią košmaruose. Atvykęs į šv. Juozapo parapiją, Oktavijus nuolankiai atsiduoda amžinajai tarnystei. Jis pasikliauja tėvo Nylo pamokslais, nuorodomis ir atkakliai vykdo kiekvieną jo paliepimą, vesdinantį Oktavijų arčiau Dievo.
Tačiau net velnioniška pagunda sugeba įžengti į Viešpaties namus, apsimesdama angelu. Gyvenvietė skęsta skolose, skurde ir apatiškume, todėl surasti kelią į Viešpaties širdį Oktavijus viliasi iš paskutiniųjų.
Deja, kliūtimis grįstas takas pakiša jam vienintelį išbandymą, kurio vyras negali išlaikyti. Neatleistina pagunda, nešiojanti Viktorijos vardą, įsuka vyrą į nuodėmingomis mintimis pritvinkusių nusidėjėlių sūkurį, tačiau ne tai baisiausia.
Oktavijus žinojo - svetimo vardo reikšmė suteikė pradžią šiai katastrofai.
Pernelyg kitoniškas pasakojimas, verčiantis užversti puslapį ir savotiškai prieštaraujantis normoms. Noriu įspėti, kad turinys skirtas tik suagusiems!🌶️
𝐓𝐑𝐈𝐆𝐆𝐄𝐑 𝐖𝐀𝐑𝐍𝐈𝐍𝐆: jei jus trikdo religinės temos, katalikų pažiūros ar kiti dalykai bei jų kontraversiškumas šiame kūrinyje, nerekomenduoju net žvilgčioti🕯️
⚠︎Knygos turinys griežtai N-18 | lietuva | lietuviška istorija
ⓒGriežtai draudžiama naudoti ir kopijuoti mano rašytinę informaciją