Tegul visos emocijos sudega lauže. Tegul liepsnoja viskas pykčiu, tegul persisunkia širdgėla... Tebūnie liejasi per kraštus gyvatės nuodai. Žemė dreba ir suskyla, te jos plyšiuose nebesislepia silpnybės. Išlįsk iš savo slėptuvės nuoga, atsivėrusi, išsinėrusi iš senos, randuotos odos ir pajusk... pajusk tą kaitrią laužo liepsną.