Laiškai į nežinią

Tai istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta ne žodžiais, o tyla. Ne pažintimi, o netyčia perskaitytu laišku. Ji - mergina, kuri rašo ne todėl, kad ieško atsakymų, bet todėl, kad kitaip nepajėgia jų ištarti. Jis - vaikinas, kuris visada vengė artumo, bet kažkodėl negali likti abejingas jos žodžiams. Jų ryšys gimsta ten, kur dažniausiai baigiasi - tarp nutylėtų minčių, tarp vidinio triukšmo ir išorinio tylėjimo. Kiekvienas sakinys - tarsi žingsnis link kito žmogaus, nors jų atstumas dar neįvardintas. Jie abu slepia savo randus - skirtingus, bet keistai artimus. Ji bijo būti sutikta tokia, kokia iš tiesų yra. Jis - bijo, kad kažkas jį pažins anksčiau nei jis pats suspės pabėgti. Tai nėra meilės istorija tradicine prasme. Tai pasakojimas apie ryšį, kuris gimsta ne iš pažadų, o iš vidinio ilgesio. Apie tai, kaip svetimas laiškas gali tapti garsu tavo pačio galvoje. Apie tai, kaip nežinomas žmogus kartais tampa tuo, kuris išdrįsta likti, kai kiti pasitraukia. „Laiškai į nežinią" - tai kelionė per širdies labirintus, kur kiekvienas žodis gali tapti slenksčiu į artumą arba dar vienu užraktu. Tai istorija apie tylą, kuri kalba garsiau už šauksmą. Apie ryšį, kuris, gimęs netikėtai, ima keisti viską. Ar jie išdrįs žengti į nežinią, kurioje slypi ne tik baimė, bet ir galimybė? Ar žodžiai gali sugrąžinti tai, ką kažkada praradome - ryšį su savimi, su kitu, su gyvenimu?

Ši istorija paremta tikrais įvykiais.