PRAGARO KARTA II (BAIGTA)

Pragaras sukūrė pats save, kad tokiems kaip Deimantas Ternovas nereikėtų toli eiti. Tokiems kaip jis, jo šeima ir visi, kuriuos jie pažįsta. O pažįsta jie daug... Bloga ne nuo to, ką pats pridirbi, o ką pridirbo tavo penkios kartos atgal. Tada jau blogiau nesigauna... Tik atrodo. Čia laužom standartus ir nusistovėjusią tvarką su Fausta ir Deimantu, čia Darija pirmą kartą žengia prieš save ir supranta, kad žmogiški dalykai niekada nebuvo atokiai nuo jos. Ji tik jų neįsileido, manydama, kad negali. Čia Dorotas ieškantis sau idealo, kurio iš tiesų niekada nebuvo ir nebus, čia Mikis įklimpęs į Tartaro spąstus, ieškantis kaip išgyventi, nes niekas neateis ir neištrauks. Čia įsitaiso Grifas, kurį myli visas blogis. Čia ir daugelis kitų vis dar sprendžiančių savo problemas... Čia kiekvienas galvoja, kad yra stiprus, kol nesusiduria su reikiamomis akimis. Vieni eina iš proto, kiti ieško kaip jo nepamesti. Vieni pasiduoda, kiti kovoja. Vieni po visom pusėm, kiti nekenčiami, renkasi vieną vienintelę. Bet visi jie nori rasti vietą po saulę, visi jie nori būti mylimi ir suprasti. Ir senos kartos, ir naujos... Tai tik Pragaro karta. Tai tik dar viena kova po pragaro skliautais.