Where Stars Fall

Odrė Raison niekada neplanavo vykti į Harburgo akademiją, skirtą antgamtiniams padarams. Turėdama vos dvidešimt penkis procentus fėjūnų kraujo, ji buvo daugiau žmogus nei fėjūnė - per silpna senosioms galioms, per kitokia paprastam pasauliui.
Ji buvo niekas.
Ramus jos gyvenimas subyrėjo tą akimirką, kai drakonų karalius paskelbė apie tiesioginę likimo sujungimo ceremoniją su pavasario fėjūnų princese Eraja. Tai turėjo būti didžiausias metų įvykis - politinė sąjunga, galinti užbaigti šimtmečius trukusias įtampas tarp rūšių.
Visi žiūrėjo transliaciją. Išskyrus Odrę.
Jos širdis dar kraujavo po trejus metus trukusios draugystės griūties. Meilė, kuri turėjo būti amžina, subyrėjo tyliai ir skaudžiai. Todėl karalių sužadėtuvės jai nerūpėjo.
Tačiau likimas turėjo kitų planų.
Ceremonijos metu oras sudrebėjo. Magija tapo nevaldoma. Šventasis ratas, skirtas princesei Erajai, sužibo akinančia šviesa - ir vietoj jos priešais drakonų karalių atsirado... Odrė.
Ji nespėjo net įkvėpti.
Per akimirką ji buvo perkelta tūkstančius kilometrų į šventąją vietą - erdvę, kurioje likimas pats pasirenka poras. Senovinis ženklas sužibo po jos kojomis, ir ant jų kūnų sujungdamas jos ir karaliaus gyvybės gijas.
Ne princesei.
Ne išrinktajai.
O jai.
Dabar Odrė priversta vykti į Harburgo akademiją - vietą, kur mokomi stipriausi antgamtiniai padarai - ir rasti būdą nutraukti ryšį, kuris gali pražudyti ne tik ją, bet ir patį drakonų karalių.
Nes likimo saitai nėra dovana. Kartais jie yra prakeiksmas. Tačiau atsiranda dar viena problema.
Kaip laikytis atokiau nuo žavaus, pavojingo karaliaus, kurio žvilgsnis degina stipriau nei ugnis... ir kuris, pasirodo, yra kur kas labiau susijęs su jos praeitimi, nei ji galėjo kada nors įsivaizduoti?
Galbūt ši istorija - ne apie žvaigždės kritimą. O kaip iš tiesų žvaigždės dega.