Kerštas tarp savų

Eneida Kalivier širdis niekuomet neplakė. Ji valgo, geria ir miega, jaučia skausmą ir džiaugsmą, gyvena gyvenimą taip, kaip jai norisi. Tačiau tiesa ta, kad mergina gimė vampyre šeimoje, kur gyvybė nieko nereiškė ir jų širdys tūnojo krūtinėse šaltos bei nejudrios.

Žmonės vadino vampyrus pabaisomis, bandė juos išnaikinti tarsi įkyrius parazitus. Ir labiau nei kas nors kitas, Eneidos mirties troško jaunystės mylimasis, Lorklanas. Po daugelio metų, vyro širdis plakė tik keršto troškimu, bet ne visuomet gali pasikliauti savo širdimi. Kartais tenka pasikliauti protu, ypač kai mirtingųjų pasaulį sudrebina žinia: vampyrai tikri ir jie nebenori slėptis šešėliuose.

Staiga Eneida ir Loklanas turi sujungti jėgas, kad ne tik išgyventu patys, bet padėtu ir kitiems. Ilgos naktys dirbant petys į petį ima priminti senus laikus, jausmus, kuriuos kadaise dalinosi. Tačiau sena meilė negali tiesiog įsižiebti, kai širdyje vis dar dega keršto troškimas, o meilės, kuria bandai pasiekti, galimai priklauso kažkam kitam.