Po paviršiumi: projektas ECHO

" Jie ieškojo būdo išgelbėti žmoniją. Vietoj to jie sukūrė kažką, ko nebegalėjo kontroliuoti. "

Pabudusi Elara nežino, kur yra: šaltos metalinės sienos, ryškios laboratorijos šviesos, aparatai, kurių paskirties ji nesupranta. Ir tylą pertraukiantis garsas, lyg kažkas vis dar veikia šioje vietoje, kuri turėjo seniai būti apleista.
Ji nebeprisimena savo praeities: ji nežino kas ji buvo, kas ją čia atgabeno ir kiek laiko ji čia. Jos galvoje tik vienas prisiminimas: festivalis, po kurio ji čia ir nubudo.
Požeminėje laboratorijoje Elara atranda, kad jos dingimas nebuvo atsitiktinis. Ji tapo dalimi slapto eksperimento, kurio tikslas yra sukurti žmogų, galintį išgyventi tai, ko paprastas kūnas nepakeltų:

Radiacija, mirtinos sąlygos. Pasaulis, kuriame išlikti galėtų tik tie, kurių kūnai būtų modifikuoti.

Tačiau mokslas turi savo kainą.
kol ji bando išsiaiškinti, kas jai buvo padaryta, ji pradeda atrasti kitus pagrobtuosius, kurie taip pat buvo paimti. Žmones, kurie, kaip ir ji, neprisimena savo pagrobimo momento.

Bet laboratorija slepia dar daugiau.
Už užrakintų durų laikomi ankstesni eksperimentai vadinami mutantais, kurių kūnai buvo pakeisti bandant sukurti tobulą išgyvenimą. Kai kurie vis dar uždaryti kamerose. Kiti jau laisvi ir klaidžioja tamsiais koridoriais, laukdami tų, kurie dar tik bando pabėgti.

Kuo daugiau ji sužino, tuo labiau supranta, kad ši vieta nėra tik kalėjimas.
Tai buvo planas.
Ir galbūt jie visi nėra čia tam, kad išgyventų.
Galbūt jie yra paskutinis žingsnis eksperimente, kuris gali pakeisti žmonijos ateitį...
Arba ją sunaikinti.