Close That Book (Lt)

Ėjau mokyklos koridoriumi. Kaip ir kiekvieną rytą, girdėjau begales patyčių, dėl visko. Plaukų spalvos, akių, veido.
-Ei, žiūrėkit žiurkė eina. Lai ji nuo skardžio nušoka, vis tiek nieko nepraras.-girdėjau eilines patyčias.
Dar labiau suspaudžiau knygas ir žingsniavau koridoriumi.
Sūri ašara nubėgo mano skruostu.
-Oh, Ash. Ar gerai jautiesi?- išgirdau vienintelį balsą, kuris mane nuramino.
Tai buvo mano geriausia draugė - Sam.
-Dieve, Sam..-mano skruostais nuriedėjo dar kelios ašaros.
Pajaučiau Sam ranką ant mano riešo. Greitai atsidūrėme valytojos kambarėlyje. Čia visada einame, kai reikia pasikalbėti.
-Sam.. aš nenoriu čia būti. Man viskas gerai. Tiesiog tos patyčios...-nuriedėjo dar kelios ašaros.
-Ne, Ashly, tau ne viskas gerai. Pastaruoju metu, imi viską labai giliai į širdį. Ar pasakysi tiesą? Nagi. Ash..-numykė Sam.
Pasižiūrėjau į jos akis. Ji tikrai norėjo sužinoti.
-Tu viską žinai. Nieko naujo.-melavau.
-Ash...
Neklausiau. Prasibroviau pro ją ir nulėkiau prie Biologijos kabineto.
Nuskambėjus skambučiui, prie manęs priėjo Sam.

Visą pamoką mokytoja aiškino apie visokius vabzdžius. Paprastai, aš įdėmiai klausyčiausi, bet dabar aš tiesiog paišiau savo sąsiuvinyje.
Mėginau įsivaizduoti, kaip atrodys mano mirtis. Gal peilis? Gal ginklas?

-Ei, žiurke, tau čia ne vieta, susitaikyk su tuo.-išgirdau žodžius už savo nugaros.
Ignoravau tai. Tada vaikinas pradėjo mane baksnoti. Nereagavau. Tada pradėjo baksnoti dar stipriau. Aš cyptelėjau. Mokytoja nesureagavo, ir aiškino toliau.
-Gal gali atsiknisti?-paklausiau kuo ramiau.
-Ne, negaliu. Tu neverta gyventi.-pasakė jis.

"Viskas to jau per daug!"-pagalvojau.
Staigiu mostu sumečiau knygas į kuprinę, ir išbėgau iš pamokos. Girdėjau patyčias, juoką, ir mokytojos nepasitenkinimą mano elgesiu.

Grįžau namo, nusispyriau batus, ir numečiau kuprinę į šoną.
Nuėjau į vonią. Pasiėmiau peiliuką ir užsimerkiau.