Jis: Meilė? Aš nežinijau kas tai. Niekada nebuvau to patyręs. Tiesą sakant aš nežinojau nieko be kančios ir skausmo. Monstrai, kaip aš nejautė meilės. Tarp manęs ir šio vabzdžio niekada negalėjo nieko būti. Panorėjęs galėjau ją nušluoti nuo žemės paviršiau vieno piršto mostu. Ir vis tiek kažkas nesuprantamo mane traukė prie jos. Ji: Šie jausmai buvo pavojingi. Jie negalėjo man atnešti nieko gero, net jei jo ir nebijojau. Be to kaip monstras gali tave mylėti atgal? Kaip jis gali suprasti kas ištikro yra meilė? Negali. Puikiai tą žinojau. Todėl turėjau laikytis, kuo atokiau nuo jo ir jo pasaulio. Aš buvau pasiryžusi gyventi savo gyvenimą, tai buvo lemtis ar ne.

Siaubo stovykloje mergaite patyrė dideli nemalonuma.

Fantastinis, siaubu ir drama paremtas kūrinys, kurio centre atsitiktinai atsiduria aštuoniolikmetė mergina, kankinama siaubingos psichologinės ligos. Jos gyvenime yra nedaug žmonių, tačiau kur kas daugiau esybių, negu manė. Dėl dar vieno atsitiktinumo Rebeka imasi pavojingo žaidimo, kurio gerai neįvertina. Jai ir kompanionams tai atrodė kvaila ir netikra, kol ne tapo per vėlu. Keisti įvykiai ima galutinai stumti merginą prie palūžimo ribos, bet niekas nekreipia atitinkamo dėmesio, laiko tai naujais ligos simptomais. Juk kaip kas nors galėtų patikėti nematomais namų įsibrovėliais, atakuojančiais ne visai stabilią Rebeką. Tačiau jai neteks tvarkytis vienai. Kai kas patikės ir norės padėti, bet nežinia ar tai įmanoma. Galbūt tai iš tikrųjų liga ir visa tai netikra... O gal iš tiesų pagalbininkas ar keli jų - tėra dar vienas būdas ją sužeisti? Galų galiausiai, ar tikrai egzistuoja atsitiktinumai? Ar įmanoma, jog tai natūralus pasaulio dėsniai? O gal kažkieno sumanus planas, jau seniai paruoštas ir po truputį rutuliojantis grandiozinio finalo link? Kas svarbiausia, ar gali tokia įvykių seka baigtis gerai? Jei ir gali, ar taip pasiseks Rebekai, ar kažkam kitam?

Metuose yra trys dienos, per kurias visi Alkatraso salos gyventojai yra priversti slėptis. Tuo metu į gatves yra paleidžiami keisti padarai iš požeminio kalėjimo. Alkatraso saloje gyvena žmonės, kurie įkalinti ir negali patekti į išorinį pasaulį, dar vadinamą Išore. Jie gyvena savo įprastus gyvenimus ir niekas nežino tikrosios istorijos, kodėl jie atsidūrė saloje ir kas iš tiesų vyksta Išorėje. Tačiau Ešė vienintelė, kurią kamuoja nežinia, ir ji neketina susitaikyti su gyvenimu Alkatrase, ypač tada, kai sužino, kad pabaisos iš požemių nėra tikrasis blogis gaubiantis šią salą. Autorės žodis: Alkatraso sala, kurioje vyksta ši istorija, nėra reali ir neatitinka realybėje esančios salos su tokiu pat pavadinimu. Viskas, kas minima šioje istorijoje, yra mano išgalvota. Bet koks atitikimas su realybe yra atsitiktinumas.

Septyniolikmetė Ivė Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vanesa. Tačiau vieną dieną Ivė mokykloje išvydo negyvo vaikino sielą. Šelmiška jo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė merginos širdį. Kad ir kaip, ji stengėsi nuo jo atsiriboti, jis vis pasirodydavo, sukeldamas, jai nepaaiškinamus jausmus.

Kpop, cpop , jpop,tpop,zpop-------

Mergina, kuri mato vaiduoklius. Jei ji nekovos, visas blogis joje nenurims. Ji negali daryti pasirinkimų ir neturi laiko galvoti. Jai per daug naujų dalykų. Ji ne visiems bus draugiška. Ji ne visus priimas į savo ratą.

Istorija kupina praeities paslapčių, ateities nuotrupų, kurias slegia jauna mergina Zoe. Ji daug savo gyvenimo įvykių nesuvokia, negali paaiškinti. Kapstosi po praeities puslapius, bandydama suvokti kas ji pati yra, kaip neprarasti savo žmogiškumo, kai aplink ją tik paslaptys, kraujas, nežinomi monstrai, žmonės norintys iš jos tik vieno dalyko - jos mirties... Joseph- jaunas, turtingas, paslaptingas, visą esybė trokštantis, kad Zoe nebūtų gimusi. Tačiau vis tiek nuo jos gimimo paslapčia saugantis merginą, kiekviename jos žingsnyje. Egzistuodamas kaip juodasis jos šeselis, angelas sargas... Kas nutiks, kai jie susitiks? Ar mergina, imant paslaptimis aiškėti, nepraras savo žmogiškumo? O gal vaikinas jaučiantis, šiai kaip jis sako ,,mažajai monstriukei", tik pagieža, pyktį, norą pralieti jos kraują, savomis rankomis, ims jausti kažką daugiau nei tik tai?

Giliausius smegenu kaulu ciulpu kampelius paliecianti istorija, apie Keite ir jos potyrius

Mokyti vaiką namuose kartais nėra labai saugu. Taip pat ir pasitikėti galim nevisais.