Visi mes kažkada mirsime. Kažkada. Tai tiesa. Kai buvau maža labai bijojau mirties, bet dabar atrodo beprasmiška bijoti to kas nutiks. Sergu nepagydoma liga. Aš po truputį mirštu. Liga sugadino mano gyvenimą. Daktarė Dverher sakė, kad man liko pusantrų metų. Išties atrodo labai ilgas laiko tarpas, bet ne tada kai kalbu apie tai – kiek man liko gyventi. Apie mano ligą žino tik daktarai ir mama. Nesakiau net broliui. Nenoriu, kad manęs visi gailėtusi, nenoriu būti apgailėtina. Tiesiog noriu tuos likusius metus pasidžiaugti šūdinu gyvenimu ir mirti laiminga. -Rose.