Mokyti vaiką namuose kartais nėra labai saugu. Taip pat ir pasitikėti galim nevisais.

Istorija kupina praeities paslapčių, ateities nuotrupų, kurias slegia jauna mergina Zoe. Ji daug savo gyvenimo įvykių nesuvokia, negali paaiškinti. Kapstosi po praeities puslapius, bandydama suvokti kas ji pati yra, kaip neprarasti savo žmogiškumo, kai aplink ją tik paslaptys, kraujas, nežinomi monstrai, žmonės norintys iš jos tik vieno dalyko - jos mirties... Joseph- jaunas, turtingas, paslaptingas, visą esybė trokštantis, kad Zoe nebūtų gimusi. Tačiau vis tiek nuo jos gimimo paslapčia saugantis merginą, kiekviename jos žingsnyje. Egzistuodamas kaip juodasis jos šeselis, angelas sargas... Kas nutiks, kai jie susitiks? Ar mergina, imant paslaptimis aiškėti, nepraras savo žmogiškumo? O gal vaikinas jaučiantis, šiai kaip jis sako ,,mažajai monstriukei", tik pagieža, pyktį, norą pralieti jos kraują, savomis rankomis, ims jausti kažką daugiau nei tik tai?

Giliausius smegenu kaulu ciulpu kampelius paliecianti istorija, apie Keite ir jos potyrius

Siaubo stovykloje mergaite patyrė dideli nemalonuma.

Kpop, cpop , jpop,tpop,zpop-------

Ši istorija bus nenuspėjama , todėl skaitykit ...

Mergina, kuri mato vaiduoklius. Jei ji nekovos, visas blogis joje nenurims. Ji negali daryti pasirinkimų ir neturi laiko galvoti. Jai per daug naujų dalykų. Ji ne visiems bus draugiška. Ji ne visus priimas į savo ratą.

Šiemet vėl tamsos ir šviesos kovojimo metai. Tačiau šį kartą viskas kitaip. Tamsos ir šviesos palikuonės yra dvyliktosios ir jos kovodamos turės užtarnauti savo pusei pasaulio valdymą. Viskas nelengva, nes mergaitės susipažįsta ir visiškai nenori kovoti. Tačiau jos turi priimti sprendimą. Koks jis bus? Ar pasaulis liks saugus? Ką gi padarys čia įsimaišęs berniukas? Istorija trumpam sustabdyta, bet jūsų vote ir komentarų laukiu visada :)

Septyniolikmetė Ivė Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vanesa. Tačiau vieną dieną Ivė mokykloje išvydo negyvo vaikino sielą. Šelmiška jo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė merginos širdį. Kad ir kaip, ji stengėsi nuo jo atsiriboti, jis vis pasirodydavo, sukeldamas, jai nepaaiškinamus jausmus.

Jis: Meilė? Aš nežinijau kas tai. Niekada nebuvau to patyręs. Tiesą sakant aš nežinojau nieko be kančios ir skausmo. Monstrai, kaip aš nejautė meilės. Tarp manęs ir šio vabzdžio niekada negalėjo nieko būti. Panorėjęs galėjau ją nušluoti nuo žemės paviršiau vieno piršto mostu. Ir vis tiek kažkas nesuprantamo mane traukė prie jos. Ji: Šie jausmai buvo pavojingi. Jie negalėjo man atnešti nieko gero, net jei jo ir nebijojau. Be to kaip monstras gali tave mylėti atgal? Kaip jis gali suprasti kas ištikro yra meilė? Negali. Puikiai tą žinojau. Todėl turėjau laikytis, kuo atokiau nuo jo ir jo pasaulio. Aš buvau pasiryžusi gyventi savo gyvenimą, tai buvo lemtis ar ne.