Mano Baba

Pašaukiau baba, bet ji nenubudo, ir aš nusprendžiau išsprukti į virtuvę nebesibaimindamas daugiau jos lazdos. Įsižaidęs visiškai užmiršau babą ir besiausdama iš po spintos ištraukiau kažkokį ilgą daiktą, įvyniotą į nešvarų skudurą. Dabar aš suprantu, jog tai buvo peilis kiaulėms skersti, bet tada nežinomas daiktas išspruko iš rankų, nukrito nt grindų, skaudžiai užgaudamas koją. Įbrėžimas nebuvo labai gilus, bet pradėjo bėgti kraujas ir aš išsgandęs paleidau dadas ,, baba, baba! " staiga każkieno rankos mane pasodino ant suoliuko ir išgirdau babos balsą: ak, tu, neklaužada, tik palik vieną. Sėdėk ramiai, tojau surasiu kokį skudurą. Pro ašaras pastebėjau, kaip dabar prisimenu, kad baba kažkokia keista, aš niekada nemačiau jos su tokia juoda suknele ir svarbiausia ji neturėjo lazdos, aš negirdėjau įprasto kaukšėjimo. Aptvarsčiusi man koją baba kaip buvo pratusi stipriai suspaudė savo kaulėtais pirštais man petį žaisti ateik pas mane į kambarį. Tik nešėliok, duok man pamiegoti. Kada įėjau