Draugai? Na jau ne! Vaikine, tu tik išdulkinai mane ir liepei išeiti. Mes ne draugai.
'Taip, bet dabar netinkamas metas. Aš turiu kai ką padaryti. Mes tūrėtume pasikalbėti mokykloje.' Aš stengiausi išlikti rami ir atsipalaidavusi, bet nemanau, kad tai veikė. Kitu atveju būčiau trenkusi jam antausi ir bėgusi tolyn, jog išgelbėčiau savo gyvenimą. Bet dabar turiu būti jo draugė. Jis pagaliau atsiduso ir pažvelgė šiek tiek įskaudintas.
'Gerai, tada... Pasimatysime moky...'
'Mamyte, kas ten?'
Šūdas.
********************************************************
Tai kas, kad aš pastojau penkiolikos? Tai kas kad aš tūriu dukrą ir sūnų? Tai kas, kad buvau dingus dviem su puse metų? Aš galiu vis dar išlikti stipri.
Na, tai buvo iki tol kol tūrėjau grįžti į Kaliforniją ir prieš tai kai mano vaikai sutiko savo tėvą. Blogą vaikiną, kuris pasinaudojo manimi.
Taip aš Eve Taylor. Man septyniolika ir tai sunkiausia ką kadanors tūrėjau padaryti. Grįžti į Kaliforniją. Grįžti pas savo simpatiją ir susitikti akis į akį su savo vaikų tėvu. Svarbiausia, tai... Kaip jis reaguos? Pažiūrėkim...
Aš Eve Taylor ir čia mano istorija.