Jie tikino. Jie melavo. Jie melavo sau ir kitiems. Aš nebuvau tuo, kuo jie mane laikė. Aš nebuvau beprotė. Tačiau jie manęs neklausė ir uždarė mane čia. Tada man buvo vos 10 metų. Pasimetusi maža mergaitė. 7 metai tame pačiame niuriame kambaryje. 7 metai kalnai vaistų ir nereikalingas gydimas. Aš žinau, kad aš neesu išprotėjusi. Tai mano tėvai išprotėja. Jie. Laikui bėgant nustojau priešintis ir įrodinėti, kad man viskas gerai. Nebemėginau pabėgti, nes žinojau, kad nepavyks. Kiekvieną dieną vis mažėja viltis ištrukti iš čia. Aš beveik susitaikiau su mintimi, jog teks iki gyvenimo galo likti čia.