Story cover for Paralelė. Tobula pica. Pradžia by Rugile13
Paralelė. Tobula pica. Pradžia
  • WpView
    Reads 420
  • WpVote
    Votes 76
  • WpPart
    Parts 11
  • WpView
    Reads 420
  • WpVote
    Votes 76
  • WpPart
    Parts 11
Ongoing, First published Mar 02, 2016
Paralelė. Tobula pica. Pradžia. (PTP) yra romantinė/siaubo/dramos/fantastikos/komedijos (ir dar daugiau visokių žanrų) istorija, sekanti keturių, iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų veikėjų likimus.  Gana įtartinamoms (t.y visiškai kvailoms ir išvengiamoms) aplinkybėms sprogus planetai Žemei, pagrindiniai istorijos herojai yra pasmerkti blaškytis po plačiąją Visatą, o tiksliau - jos paralelines kopijas ( HarryPotter, TheHungerGames universes ir t.t).  Nešini tik Orkaitės, ant kulnų lipant tarpvisatinei laiko ir erdvės policijai bei Kitiems, veikėjai susidurs su daugeliu problemų ir klausimų: kodėl sprogo Žemė? Kur dingo Tobula Pica? Kodėl burtininkai nepasinaudojo žiobarų ginklais nugalėti Voldemortą? Ir ką autorėms valgyti vakarienei?
All Rights Reserved
Sign up to add Paralelė. Tobula pica. Pradžia to your library and receive updates
or
#152fantasy
Content Guidelines
You may also like
Pilkos Akys by ggkeke
3 parts Ongoing
Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.
You may also like
Slide 1 of 10
Svetimšalė (taisoma) cover
Mono Dinora//short stories cover
Vandenys tekantis širdyje cover
1008 Mėnesienos cover
Raudonoji knyga cover
Salos gyventojų nuotykiai cover
Išpažintis cover
Jis, Ji arba kitas Aš cover
Pilkos Akys cover
Istorijos Sujungti  cover

Svetimšalė (taisoma)

8 parts Ongoing

Jaunosios Emelijos laivui sudužus netoli Japonijos krantų, ji supranta likusi viena svetimoje šalyje. Ją ant kranto radęs samurajus sutiko ją priimti į savo namus ir užauginti kaip savo. Tai istorija apie netektį, bandymą pritapti ir galimybę užaugti ten kur atrodo už kiekvieno kampo tyko pavojai.