"Tai mano kaltė"

- Ne, - sušukau aš, - ką tu padarei?
Negalėdama nulaikyti ašarų akyse, stebėjau kaip vis sunkiau įžiūrimas kūnas krenta gilyn kriokliu į ežero dugną.
- Tu juk žinai, jog tai tavo kaltė.
- Aš neturėjai omeny tai, - parodžiau pirštu į apačią, nors kūno jau nebuvo įmanoma įžiūrėti.
- Na, persigalvoti jau negali.
Vos tai ištaręs, pradėjo juoktis tuo juoku, kuris įbaugindavo kiekvieną jo nepažįstantį žmogų. Paskutinį kartą pažiūrėjus į jį, mečiau niekinamą žvilgsnį ir nuėjau mąstydama apie kontraktą, dar kartą įsitikindama, kad tai mano kaltė.