Kodėl man? kodėl? Pasaulyje juk pilna merginų! Bet ne, jam reikėjo pasirinkti butent mane! Aš juk jo mergina! Oi, atsiprašau, buvusi mergina! Taip ir toliau keikiau jį, verkiau. maždaug 2 paras nemiegu, nevalgau, negeriu vandens. Brolis, nori jį užmušti, už tai kad mane išniekino, bet aš neleidžiu jam to daryti... o žinot kodėl? Nes po velnių aš vis dar myliu tą šunsnukį! Labiausiai už tai nekenčiu savęs...mama sužlugdyta. Verkia tiek pat kiek ir aš. Manau vienintelis iš mūsų, kuris neverkia, tai brolis. Žinau, jam irgi skaudu... Mano akys lipte lipo viena prie kitos, tad tiesiog pasidaviau tam.
Atsibudau klykdama ne savu balsu. Ir vėl.. sapnavau, kaip jis prievartauja mane... vėl viskas kartojasi..
-Spenc? Tau viskas gerai? - išgirdau švelnų brolio balsą.
-tai-pp.... ne.. po velnių niekada nebebus gerai!
-sesut, žinau, bet mes galim pabandyt. Gerai?- dabar jau sedėjome ant žemės apsikabinę. Tai vienintelis vaikinas, kuris galėjo mane apkabinti pastarąsias kelias savaites. Norėčiau, kad čia būtų Courtney... kažin ką ji dabar veikia? Man jos labai trūksta... norėčiau jai paskambinti... bet manau ji dabar miega. Juk dabar 2 valanda nakties. O gal ji atsilieptų?
- Josh, paduok mano telefoną.- pasakiau taip tyliai jog suabejojau ar jis išgirdo.
-Kam tau jis?
- Tiesiog paduok tą prakeitą telefoną!- dabar jau rėkiau.
-Gerai, tuoj. - jis žinojo, kad man dabar sunku.
- Atsiprašau..
- Nieko tokio,Spenc.- padavė telefoną ir pabučiavo man kaktą. Telefonų knygoje ieškojau vardo „Courtney", kai jį radau sudvejojau ar skambinti, ar ne,bet.. paspaudusi „skambinti" pridėjau telefoną prie ausies..
*pokalbis*
PYP.... PYP.... PYP
-Fer?- tarė apsimiegojusiu balsu.
-Courtney...- ir staiga viskas, ka norėjau pasakyti tarytum išnyko.
- O Dieve, Fer...
- Jenny, prašau atvažiuok pas mane..
- 2 valanda nakties, Fer.
„Kai kurios sielos yra skirtos susitikti, nors jų keliai susikerta pačiu netikėčiausiu metu ir aplinkybėmis."- Claudia Gray
Amelija Santini gyvena idilišką gyvenimą Florencijos provincijoje, tačiau po ramia paviršiaus tyvuliuoja skausminga praeitis ir nenuspėjamas likimas. Vieną rytą seneliai paskelbia žinią, kuri viską apverčia aukštyn kojomis - jos vyresniajai seseriai Sofijai metas ištekėti, tačiau būsimą vyrą išrinko ne ji pati.
Leonas Benedetti, turtingas, tačiau gyvenimo rūstumo nugludintas verslininkas, nenori dar kartą vesti po pirmosios tragiškos santuokos. Šįkart jam santuoka - tik sandoris, šaltas susitarimas dėl šeimos interesų. Jo ir Sofijos keliai susitinka ne dėl meilės, o dėl abipusės naudos.
Amelija nusprendžia perimti kontrolę ir sutrikdyti šį kvailą abiejų šeimų planą, bet viskas ima slysti iš rankų - taip prasideda netikėta kelionė į sudėtingus jausmus, aistras, intrigas, išdavystes ir paslaptis.