Niekada netikėjau meile. Tačiau mama tikėjo, todėl teko išsikraustyti pas jos sužadėtinį. Nors nelabai mėgau būsimo "tėčio", tačiau mano įbrolis dar blogiau... Jis su draugais nieko neprisileidžia artyn. Nekalba net su merginomis. Jų visi bijo. Aišku aš nežinojau, kad jie gi tipo "kietekai",nors man tai ir nerūpėjo, nes ir pati buvau ne iš kelmo spirta. Nors istorija baigta, vis tiek laukiu jūsų nuomonių:)