Story cover for Spinta by JUODA-SIELA
Spinta
  • WpView
    Reads 1,543
  • WpVote
    Votes 147
  • WpPart
    Parts 15
Sign up to add Spinta to your library and receive updates
or
#50adventure
Content Guidelines
You may also like
Pilkos Akys by ggkeke
3 parts Ongoing
Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.
Jolko karaliaus dukra by aihara_lt
2 parts Complete
Tikrai esate girdėję apie antikinę Graikiją, dovanojusią žmonijai daugybė mokslo ir kultūros pasiekimų, demokratiją, mitus apie Heraklį ir kitus didvyrius. Tačiau tikriausiai nežinote, kad prieš antikinės Graikijos iškilimą keturis šimtmečius tęsėsi Graikijos tamsieji amžiai, sekę po Mikėnų civilizacijos žlugimo. Mitai pasakoja apie šią civilizaciją, iš kurios pelenų kilo antika, kaip apie aukso amžių, kai viskas klestėjo, nes dievai buvo šalia ir padėjo žmonėms. Kas atsitiko, kad tokia turtinga kultūra nuėjo į nebūtį? Kodėl dievai apleido žmones? *** kūrinys @wrk666 konkursui. Situacija: XII a. pr.m.e., Heraklio žmogaus paieška. Vieta: Senovės graikija Veiksmas: Heraklis panoręs pamatyti žmonių pasaulį maldauja savo tėvą Dzeusą nuvykti į žemę ir susibendrauti su žmogumi. Heraklis taip pamilo žemę, kad panoro čia likti visam ir saugoti žmones. Tėvas perpykęs jam duoda nelengvą užduotį: per keturias dienas ir keturias naktis rasti žmogų, kuris bus pasiryžęs dėl Heraklio numirti. Bevykdant savo nesėkmingas paieškas, Heraklis sutinka merginą, norėjusią jį apiplėšti. Veikėja: impulsyvumu ir mokėjimu gerai kautis garsėjanti mergina yra tikra Graikijos legenda, sutikusi Heraklį kviečia jį kovai. Tikslas: greitu metu surasti žmogų, kuris bus pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl Heraklio. *** Vertintojams: Pirma dalis 2149 žodžiai Antra dalis 1523 žodžiai
You may also like
Slide 1 of 10
Pilkos Akys cover
Nuotykių ieškotojai cover
Salos gyventojų nuotykiai cover
Gaujos cover
Jolko karaliaus dukra cover
The Snowboard Princess cover
Princas cover
Spiečius (baigta) cover
Jis, Ji arba kitas Aš cover
Domhanė. Pirmieji pėdsakai cover

Pilkos Akys

3 parts Ongoing

Įeinu į namus, jaučiu, jog kažkas ne taip... Įeinu į virtuvę matau jog ant žemės guli girtas tėvas ir bando atsistoti, o kampe tūpi mama ir užsiėmusi galvą tyliai sau po norim kartoja: -Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Kodėl mano gyvenimas toks? Nežinojau kaip elgtis, niekuomet nemokėjau užjausti žmogaus. Nebuvau šiltas žmogus, turbūt dėl to, kad nuo pat vaikystės matydavau tėvą girtą, o mamą verkiančią ir kartojančia tuos paprastus, bet daug ką reiškiančius žodžius. Nuo pas darželio laikų prisimenu kaip verkdavau, kai mama palikdavo mane su kitais svetimais vaikais. Visada matydavau kaip kitus mano mažuosius draugus pasiima mama arba abu tėvai. Pasiilgę savo dukros ar sūnaus jį apkabiną, pabučiuoja ir paklausia kaip sekėsi. Iš pradžių ir man taip būdavo. Žinoma, tekdavo laukti ilgai, kol mama grįš iš darbo ir pasiims iš čia. Kai ateidavo verkdavau, nes ten palikdavau savo žaislus, savo svajonių gyvenimą. Bet po kelių kartų viskas baigėsi, turėdavau kaip suaugęs vaikas pareiti namo, kelias būdavo ilgas, keturi, penki kilometrai. Tuo metu mano kojos nebuvo labai ilgos, todėl mažais žingsneliais pareidavau namo. Žiemą, kai jau tamsu, rudenį, nesvarbu koks oras ar lytų, ar žaibuotų. Priėjęs prie mamos padėjau jai ranką ant peties ir tylėjau. Neturėjau ką. Žinoma, man atrodė, kad tai mažai, bet mano mama buvo ne savanaudė, ne tokia kaip tėvas, kuris galvodavo apie save, sau suteikiamus malonumus ir linksmą gyvenimą. Mama nusišluosčiusi žandus pakėlė galvą į mano pilkumą ir tuštumą sukaupusias akis.