"Ir ištikrųjų, kiekviena siela skleidžia savo melodiją. Vienų tranki ir atstumianti, kitų rami, kerinti. O Tavo... Tavo tikra." Tarė sukiodamas mano plaukų sruogą sau tarp pirštų. "Tavo ligos istorijoje neparašyta, kad tu melomanas." "Spėju, manojoje dosjė dar daug kas neįvardinta." Kreivai nusišypsojo, atsistojo nuo kėdės ir slaugės lydimas grįžo į palatą, palikęs didžiulį klaustuką, kodėl?All Rights Reserved