Knyga paremta tikrai įvykiais.

Intervių su jūsų istorijos veikėjais.

Po Arielio susidurimo su nepažįstamuoju, jis atsibunda visai kitoje vietoje su paslaptinga raudonąją knyga. Kur jis yra? Kokios paslaptys slypi paslaptingoje knygoje? Iš kur ji atsirado? Šių klausimų atsakymus rasite knygoje. Malonaus skaitymo!

Pakvaišęs mokslininkas sukūrė du padarus, kurie pakeitė nusistovėjusias gamtos ir dvasinio pasaulio normas visam laikui, o jų kraujomaiša tapo draudžiama. Šokiruojančią naujieną sužinojusi pagrindinė veikėja Denisė bręsta, netikėtos pažintys slypi visai čia pat ir ji net nenutuokia, kokie iššūkiai jos laukia. Sena istorija, bet atnaujinta dabartinėmis akimis! Sutvarkytas žargonas, logikos ir gramatinės klaidos, tačiau istorija išliko ta pati. Su Jūsų pagalba komentaruose laikui bėgant kūrinį atnaujinsiu dar labiau!

ksks

Kūrybinio rašymo projektas.

Ši istorija bus apie mergina vardu Skaistė kuri nori pasiekti daug dalykų gyvenime

Jaunosios Emelijos laivui sudužus netoli Japonijos krantų, ji supranta likusi viena svetimoje šalyje. Ją ant kranto radęs samurajus sutiko ją priimti į savo namus ir užauginti kaip savo. Tai istorija apie netektį, bandymą pritapti ir galimybę užaugti ten kur atrodo už kiekvieno kampo tyko pavojai.

Paskutinėje šio didingo ir, iš dalies, gėdingo etapo stotelėje: šūdais ir myžalais patvinusioje mūsų, taip vadinamojoje, mirtininkų kameroje, blusomis, kirminais, parazitais ir mikrobais apėjusį kūną, kurio aš jau kokias dvi savaites nebeprausiu ir net nebesikasau, šiandien sunaikins ir mano, ne itin gudrų protą, jie profesionaliai amžiams užmigdys. Tokia čia tvarka. Inshallah. "Čia, visai šalia esančioje patalpoje (Nr. 101), aš ir gimiau; tačiau nei tėvo nei motinos, kaip ir seserų bei brolių (o jų gausybė) gaila, bet niekada taip ir nemačiau" Tokių minčių kontekste, paskutinį kartą - nežinau, ar iš baimės, ar iš laimės - (turbūt) paskutinį kartą išvėmiau paskutinius likučius su visomis kirmėlėmis ir morališkai nusiteikiau šiam YPATINGAM RITUALUI. Jaučiau, kas netrukus įvyks. Aš žinojau. Prieš kelias savaites, man atrodo, netgi tai sapnavau. Jaučiu Aukštesniųjų Jėgų kvėpavimą tiesiai man į SIELĄ. Manęs jau laukė mano Lemtis. Tokia mano Dalia. Tebūnie, kaip NORI JIS. Mashallah. "Paskutinėmis dienomis jie mūsų čia jau nebemaitina. Iškada. Vis Tiek tuoj išmes ir užkas." ....

Tai didinga istorija apie du žmones sujungtus likimo.