18 metų sulaukusi mergina, palyginus, tikra Kalė.
Mėgstanti pasišaipyti iš pačio gyvenimo bei švęsti be progos su savo geriausiu draugu, gėjumi Conor.
Neskaitant to, kad ši mergina tikra velnio išpėra, ji turėjo sunkią vaikystę.
Jos motina buvo striptizo šokėja. Nelaimei, mirusi nuo perdozavimo. Tėvas lyg ir normalus, rūpestingas. Bet... bet sušiktas vyras, negalėjęs pakęsti atsakomybės, kaip šiukšlę išmetęs savo penkiolikmetę dukrą į striptizo klubą.
Žinoma jo alibi buvo tai, kad jis manė, jog mergina auga taip pat kaip ir jos mama. Na, ji neaugo taip, bet tėvas ją tokią padarė.
Po kelių metų, supratęs, kad pasielgė neatleistinai, vyras prisigėrė ir puolė mašinai po ratais. Viskas pasibaigė, bet mergina vardu Lola, taip ir liko Kalė.
Ji išmoko tuo džiaugtis ir gyventi toliau, lyg nieko nebūtų buvę. Bet. Gyvenime visada bus Bet. Bet tas skausmas patirtas vaikystėje, kažkada vis tiek turės ištrūkti...
*
-Aš keičiuosi, Conor,- pasakiau vaikinui,- Aš bijau...
-Žinau, Lola. Aš taip pat bijau. Juk supranti tai ar ne? Jei tu keitiesi, aš taip pat keičiuosi. Mes esame vienas ir tas pats,- sumurmėjo Conor ir nusišypsojo pasakydamas,- Mes miesto didžiausios Kalės, mes tai galim ištverti.
Nusijuokėme ir iš mūsų akių pasipylė liūdesio, susimaišiusio su laime, ašaros. Dieve, be šio vaikino nebežinočiau ką daryti su savo gyvenimu...
*All Rights Reserved