Laiškai nuo Lijos (Baigta)
- Reads 1,863
- Votes 202
- Parts 33
Ongoing
Last published Sun, Aug 20, 2017
Ar taip būna, kad staiga susipranti, kad buvai visą laiką akla, o jis tuo naudojosi? Deja, jausmai pakrypsta, jai praregėjus.
***
Ačiū visiems skaičiusiems. Antroji baigta istorija mano Wattpad paskyroje. Dėkui už palaikymą.
All Rights Reserved
#150
lt
Join the largest storytelling communityGet personalized story recommendations, save your favourites to your library, and comment and vote to grow your community.
You may also like
Distractions (ltu)
laimė blaško, aplinkybės traiško, norus raško
why'd you only call me when you're high // z. abels
now it's three in the morning, and i'm trying to change your mind 'Jis skambinėjo man naktimis, ir ilgainiui aš pradėjau laukti jo skambučių' Istorija pradėta kurti 2016/12/02 Baigta 2016/12/28 Už viršelį dėkojam Doozga! ♡☆Complete
Jei liktų tik viena diena
Kursuose kuriuos lankiau dėl depresijos visada klausdavo to paties klausima: ' kas jei liktų tik viena diena? ' Keista tai, jog viena diena man tik ir beliko, iki kol mirtis suės mano gležną kūną išleisdama mano juodą sielą į laisvę. Tada viskas ir pasibaigs. Viena diena ir viskas pasibaigs. Bent aš taip manau.
Crazy life.
Sveikutės^^ taigi, nusprendžiau kažką parašyt, neįsivaizduoju kaip gausis.:D tikėkimės kad pavyks. gero skaitymo, ir iki!:3
Back To You | l.t.
Viskas prasidėjo nuo nekalto telefono skambučio.Complete
Stupid message//Kvaila žinutė//Baigta
Gyvenimas buvo nuostabus, kol negavau žinutės nuo nežinomo adresato. Kuris mano gyvenima sugadino. Ar jam buvo būtina paklausti to kvailo klausimo. Ir kodėl aš į jį atsakiau? Pradėta:2018-07-15 Baigta:2018-07-30 2 sezonas:IDFC||Jungkook ff The highest rank #1-jungkook 2018-08-04 The highest rank #1-tae 2018-08-13 The highest rank #1-suga 2018-08-23Complete
,,Unknown story"
Trumpa, eilėdaros motyvų turinti istorija apie merginą vilkinčią raudonu megztiniu ir vaikiną susižavėjusį ja. Mūsų ateitis suplanuota, bet gal... mes dar galime ją pakeisti.Complete
Mano istorija
Neturiu kur dėti minčių. Jos kaupiasi, kaip vanduo dideliame kibire, bet nedingsta. Neišsipila. Jos užveda pyktį. Todėl daug ką prarandu. Aš užstrigusi laike. Daug kas nervuoja, daug kas išveda iš kelio. Keičiu savo pažiūras kiekvieną dieną. Bet viena išlikusi. Neklausymas. Štai kas. Noriu plėsti savo asmenybę pati. Nenoriu būti į kažką panaši. Ar aš galiu tikėti į kažką? Nemanau. Nebent tik pasitikėti savimi. Bet ir "tai" dabar nestabilu manyje. Rasti naują žmogų? Tiksliau vaikiną... Kuris apkabintų ir nepaleistų tavęs? Abejoju. Randu tik laikina pobūvį, bet ne išeitį. Todėl lieka tik rašyti. Daug rašyti. Galbūt kas išgirs. O gal viduje atsiras šviesa, kuri išves iš šito kelio.
Content Guidelines