"Įdomu, o kas aš tau?" paklausė tikriausiai manydamas, kad jį pavadinsiu bent pažįstamu. "Niekas" negalvojus pasakiau, o kaip atsako sulaukiau tamsaus it naktis žvilgsnio, kuris tiesiog maldavo pasigailėjimo. Pamačius jo akis suskaudo visą kūną, norėjosi prisiglausti, bet mes ėjome tylomis, nuleidę galvas, apgailestaudami už praeities klaidas, jausdami meilės alkį ir vėsų orą, kuris kuris sunėrė mūsų pirštus ir mes žinojome, kad nebebus kaip seniau.