Kai Railė netikėtai sužino, jog turi vykti į Egiptą atsiimti savo senelių palikimo, jos nedideliame pasaulyje prasiveria duobė. Mergina augo našlaičių prieglaudoje, tad nepažinojo savo tėvų, o ką jau kalbėti apie senelius. Tačiau kelionė į egzotišką šalį padeda jai atskleisti visas paslaptis, kurios augo kartu su ja. Merginos laukia daugybė išbandymų ir lobio, kurį nurodė jos seneliai, paieška, o į pagalbą jai susitelkia geriausia draugė, nuožmus lobių medžiotojas bei jo turtingas draugas. Autorės žodis: istorijoje naudojamos vietos, miestai ir kultūriniai objektai bei jų aprašymai gali neatitikti tikrovės.

Info about characters/worlds from my books and art about them.

Tveną buvo galima apibūdinti, kaip nedrąsią, šiek tiek nuobodžią, silpną ir besislepiančią už geriausios draugės šešėlio mergaitę. Jai buvo šešiolika, kai vieną naktį ji pradingo lyg į vandenį. Tačiau prabėgus porai metų Tvena atsidaro netikėtai lyg iškritusi iš dangaus. Neįtikėtinas įvykis sužadina visų smalsumą, kas iš tiesų nutiko šiai merginai. Pagrobimo teorija buvo vienintelis paaiškinamas dalykas, tačiau Tvena žinojo, kad jos dingimas buvo kur kas paslaptingesnis. Tai tik įrodo atsirandančios keistos mirtinos galios ir šešėliuose lindinti juodakailė lapė, kuri iš tiesų yra vaikinas su pavojingais kėslais...

Kala Deiz yra paprasta, galbūt šiek tiek keistuolė mergina. Tačiau keista ne tik dėl to, jog šalinasi žmonių. Kala yra pusiau demonė, pusiau žmogus. Jos tėvas demonas, kuris suviliojo žmonių moterį, o Kalos gimimas jau buvo suplanuotas prieš kelis šimtus metų. Ji buvo paskirta tapti Išrinktąja, kuri paskelbs pasaulio pabaigą. Deja, ši pareiga Kalos visai nedžiugina. Mergina pasiryžusi padedant geriausiam draugui kerėtojui išsaugoti savo žmogiškąją pusę bei amžiams nugalėti Šėtoną, kuris ir užtraukė jai prakeiksmą tapti blogio vade. Tačiau viskas taps komplikuota, kai pasirodys pats Pragaro valdovo pasiuntinys ir Kala nusižengs savo ilgai laikytiems principams - neprasidėti su Pragaru ir jo būtybėmis.

„Galios, magija ir elementai nėra gėris - tai prakeiksmas." Nestija ir Derenas, tai dvi visiškai skirtingos asmenybės, gyvenančios įvairių sugebėjimų turinčių žmonių karalystėse. Jau nuo seno skilusios Saulės ir Mėnulio karalystės nesutaria viena su kita, o amžius besitęsiantys konfliktai tuoj peraugs ir į tikrą kovą mūšio lauke. Aplinkinių akimis Derenas matomas, kaip išdidus ir žiaurus valdovas. Dar jaunam vaikinui ant pečių užkrautas visos karalystės valdymas pasirodo neįkandama užduotis. Jo žmogiškumas laikosi įsikabinęs į jį tvirčiau nei jis pats mano. Neatskleistos paslaptys skaudina vis labiau ir labiau, o idealios šeimos portretas nebeatrodo, toks jau tobulas. Legendomis apipinto baltosios ugnies elemento valdytoja Nestija nusprendžia, jog atėjo laikas surasti savo dingusią senelę ir išsiaiškinti, kas nuo jos buvo nuslėpta. Tačiau vos spėjus pradėti didįjį jos gyvenimo nuotykį mergina ir jos draugai susiduria su mirtinais pavojais, kurie įsuka juos į kilmingųjų purvinus žaidimus.

Mes nesam normalūs paaugliai ir tai žinom. Jis - futbolo pagrindinis žaidėjas, pupuliariausias vaikinas mokykloje ir nerealus gražuoliukas, bet gerietis. Aš - populiariausia mergina mokykloje, bet ne iš gerosios pusės. Esu graži, tačiau baisaus charakterio. Mokykloje dar žinoma, kaip ledo karalienė. Kartu mes esam šeima. Mes dvyniai. Mes Kastielis ir Kaiden, Costelio dvyniai. Mes vienam kitą jaučiam. Mes jaučiam vienas kito skausmą ir džiaugsmą. Mes girdim vienas kito mintis, kas paverčia mus dar stipresnius. Tačiau po viskuo slepiasi šis tas daugiau. Mūsų šaknys mums buvo nežinomos iki mūsų 18 - likto gimtadienio, po kurio viskas pasikeitė.

Melysė net nesapnavo, kad gali būti kažkuo ypatinga. Uždaro būdo, praradusi savimi pasitikėjimą dėl nuolatinių mamos priekaištų, mergina susitaikė su tokiu gyvenimu ir plaukė pasroviui. Tačiau vieną dieną visa Melysės šeima pakviečiama į vestuves sename dvare, kuris priklausė turtingai ir gana įtakingai Leitvudų šeimai. Nors pakvietimas ir netikėtas, Melysė priima tai, kaip puikias atostogas. Visgi merginos atvykimas daug svarbesnis nei ji kada nors manė. Senas dvaras ir jo šeimininkai turi didžiulę paslaptį, o Melysė su ja susijusi. Netikėtai ji sužino, kad turi paveldėtą gebėjimą keliauti laiku ir kad privalo kartu su jaunuoju Leitvudu surinkti jo šeimai svarbius rankraščius, kurie išmėtyti laike. Tačiau tokia iš giedro dangaus atsiradusi žinia Melysei tampa sunkiu išbandymu, o visa tiesa apie keliones laiku ir jų renkamus raštus, pasirodo, daug tamsesnė ir painesnė. Autorės žodis: Istorija atkurta iš mano ankstesnės rašytos "Laiko amuletas".

Tėjos gyvenimas nuobodus. Savo klasėje ji - pilka pelytė. Bet jos gyvenimas pasikeičia kai vienos ekskursijos metu pamato blykstelėjimą ir smalsumo vedama nueina link jo. Ji laimingo atsitiktinumo dėka (o gal ir ne visai laimingo) pakliūna į kitą pasaulį kur karaliauja fėjos ir jų taisyklės. Visos fėjos pasižymi margais drugelio sparnais. Tik Karalienes balti, Karaliaus pilki plunksniniai sparnai. Sargybiniu sparnai irgi plunksniniai, bet jie išmarginti spalvomis. Tėja pasilieka fėjų mokykloje kad išsiaiškintu kokie sparnai priklauso jai. Už nuostabų cover dėkoju unicorn_magic__

"Ne visi drakonai yra blogi, ir ne visi žmonės yra geri" Šiuos žodžius Zera girdėdavo kiekvieną kartą išvykusi medžioti su savo dėde. Bet ji retai kada klausydavosi, mieliau užsimojusi kardą bandydavo persmeigti drakoną savo ginklu. Arogantiška ir pasipūtusi gražuolė svajoja apie nuosavus randus kurie jai primintų apie nuostabias kovas su drakonais, bet randai išnyksta grįžus namo pas tėvus. Užauginta dėdės ji mieliau imdavo kardą į savo rankas nei kartu su seserimi mokėsi groti įvairiausiais instrumentais. Minkštą lovą mieliau iškeitė į kietą žemę ir atvirą dangų. Laisvė taip arti, atrodo ranka pasiekiama, tik dėja svajonės virsta neapykantą, o norą išsilaisvinti pakeičia keršto troškimas. Pasaulis nebeatrodo toks kaip ankščiau kai lieki vienas tarp ištroškusių kraujo plėšrūnų. Nepaprasta magija, žygiai kurie virsta istorija ir žmonės kurie priverčia į viską žvelgti giliau. už nuostabų viršelį dėkoju @Kittemaya

Tai romanas pagardintas žiupsneliu fantastikos. Fantastinė istorija persipynusi su šiomis dienomis, tačiau pernelyg nenušokanti į nelogiškus užkaborius... Bent jau taip tikiuosi :) Verčiau savo knygos veikėjus mylėti, nekęsti, džiaugtis ir kentėti... Ir verčiau juos tai pajusti kiekvienu savo kūno lopinėliu. Kūrinys yra iš 55 skyrių, ir nepaisant visko, visus juos dievinu. Istorija rašyta prieš gerus septynerius metus, todėl skiriasi nuo mano šiuo metu rašomų kūrinių. * * * „Nejudėdama nužvelgiau sustingusį veidą. Kaip niekad, aiškiai mačiau kiekvieną jo bruožą: pernelyg žėrinčias akis, išsišovusius skruostikaulius, pablyškusią odą, kaip vijoklis tankius plaukus, lyg koks karo dievas nužengęs iš aukštybių ieškantis sau aukų...Jis visas buvo pernelyg nežemiškas... Ir tai varė mane iš proto. Mano širdis vėl pakeitė mušimo taktą, baikščiai suspurdėjo, lyg kolibris po šimto nelaisvės naktų paleistas į laisvę, kvėpavimas užstrigo kažkur gerklėje."