DĖMESIO! ŠI ISTORIJA NEBUS DAR VIENA BANALYBĖ (KAIP JUMS PASIRODYS IŠ PRADŽIŲ). FEMINIZMO APRAIŠKŲ TURINTI ISTORIJA! N-14 (bet jeigu jus visa tai ką perskaitysite apačioje netrikdo, tada galite skaityti)! Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas. - F. Nyčė -Prisistatykite ir pasakokite viską, kad ir kaip jums bebūtų sunku. - paliepė psichologė. -Esu Džesika Blaire. Man 24 metai. Prieš 4 metus vienas vaikinas nužudė mano vienintelę ir labai brangią mamą, tą patį vakarą jis su draugais žiauriai išsityčiojo iš manęs ir mane išprievartavo. Visus šiuos metus aš vaikščioju pas psichologus ir tikiuosi, kad mano gyvenimas atsistatys... - prisistačiau ir trumpai papasakojau apie tą siaubingą įvykį. -Kaip jūs gyvenate dabar? - paklausė psichologė. -Dabar gyvenu su dideliu keršto troškimu. Jis privalo mirti...- atsakiau būdama pilna neapykantos... Vyrai už mus stipresni fiziškai - mes psichologiškai, jie pasižymi didesniu intelektu - mes gudrumu, jie šeimos galva - mes kaklas, jie gamtos klaida - mes stebuklas. Kodėl mums žemintis? Kodėl mes turime būti silpnos ir palaužtos prieš juos? Kodėl mes turime būti už juos menkesnės? Kodėl mes turime būti jų skuduru? Ši istorija nekursto jokio smurto! Ši istorija priešinasi stereotipams, kad pažemintos merginos įsimyli ir joms patinka, kad jas prievartauja, žemina ir t.t. Taip nėra! Aš kalbu apie paprastas merginas kurios tai patyrė ir joms buvo šlykštu, kurios norėjo apsiginti, bet buvo per silpnos, kurios patyrusios tai sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą. Skiriu šią istoriją visoms merginoms kurios patyrė prievartą ir savo draugėms kurios taip pat yra visą tai išgyvenusios, nes būtent jos mane įkvėpė rašyti šią istoriją! #no1d