Kai širdies kerteles palieka šiluma
Ir dangus atsivėręs kraujuoja
Sielą užklumpa apgailėtina kančia
Ir ašara nukrinta tyliai šia nakčia.
Širdis sudūžta, bet mana
Mintis sukyla prieš tave
Tačiau tokia ta mūs dalia -
Numirti kasdieną, pabusti šalia.
Tai istorija kurios tikriausiai jūs nė nesuprasite perskaitę pirmąjį kartą. Istorija, kuri nė neprimins jums istorijos. Istorija, kuri, kaip tikimės, pasibels į jūsų širdis. Ir viliamės, kad ją įleisite.
- Visuomet jūsų, Slapukė ir Armonika
didelis dėkui už viršelį @corneliapcr
taip pat labai prašom eiti pafollowinti @yourstrouble kuri rašė šią istoriją kartu su manimi, ji tikra šaunulė, paskaitykite ir kitas jos istorijas! ^^
Čia turėjo būti odė. Konkursui „Odė Lietuvai". Bet kadangi visai neišmaniau odės žanro, parašiau kažką kito. Gal jūs žinot, kas tai?
Bet tai neturi reikšmės. Tai nieko nekeičia.
Nesvarbu, ar tai odė, ar tai epas, ar tai eilėraštis, kas per velnias čia bebūtų, skiriu tai Lietuvai. Vienintelei ir nepakartojamai.