Lyg sapne

!!!!!Story Lithuanian language!!!!!
1 dalis.
Aš, kaip visada nuleidusi galvą ėjau namo po ilgos dienos mokykloje. Grįžau namo, numečiau kuprinę ant sofos ir ėjau praustis veido, pavalgiau ir visą laiką spoksojau į telefoną. Net nepastebėjau, kaip praėjo pusė dienos, tėvai išvyko į kolegos gimtadieni. O aš likau viena namie. Išėjau į kiemą, nes buvo begalo karšta, sumaniau pasedėti jaukioje pavėsinėje, kartu pasiėmiau ir savo mėgstamiausią knygą. Kol buvau kieme, išgirdau keistą garsą prie malksnomis dengtu stogu su žemais šlaitais iki šiol negyvenamo namo privažiavo, senutėlaitis wolkswagenas, sekdamas dengtą sunkvežimi su baldais. Iš pirmo karto pamaniau, kad žmonės sumaišė adresą, bet po to kai pamačiau, kaip moteris šviesiais plaukais apsivilkusi seną palaidine ir nutriušusius džinsus rakina duris, supratau, kad ko gero turėsime naujus kaimynus. Net neįsivaizdavau, kad tokiame nutriušusiame ir baisiame name iš viso galima gyventi, maniau, kad tą namą jau seniai turėjo nugriauti iki pamatų. Staiga, net nepamačiau kaip ateina mano mama, ji paprastai visada būną užsiėmusi savo reikalais, bet ją taip pat sudomino. Naujieji kaimynai?! Kadangi tėtis netikėtai išvyko į komandiruotę, mes su mama namie likome dviesę, be tėčio namie taip tylu, kad galiu skaičiuoti garsus. Paskui išgirstu triukšmą, kurio nesitikiu, nes apie vienuoliktą vakaro guliu ir svarstau, ar sakyti mamai apie tą įvyki su Samantą. Girdžiu ritmišką beldimą lauke, po savo langų. Truputi išsigąstu, nes juk vienuolikta nakties. Atsikeliu iš lovos ejnu prie lango, atidarau jį, o ten stovi kažkoks vaikinas iš gretimo namo ir kala vijoklių atramą. Jis pakelia galvą tarp dantų isikandęs vinį ir man pamojuoja. Nesuprantu. Aš jo net nepažįstu, kodėl jis man mojuoja? Man keistą, koks protingas žmogus kals vijoklių atramą vienuoliktą vakaro?! Jis paskutinį kartą stuktelį per vinį...
Laukite tęsinio.