- Labas rytas,- vos pramerkus akis pasakiau.
Tyla.
- Loui-
Atsisukau, bet Louis jau nebebuvo šalia. Ar jis supyko po vakar? Bet juk nieko nenutiko.
Pasiemiau telefoną į rankas ir atsisėdau lovoje. Laikrodis rodė 12:10pm.
Kelias minutes užtrukau, kol patikrinau visus socialinius tinklus ir elektroninį paštą tikėdamasi įšvysti ilgai lauktą kvietimą, bet deja.
Išlipau iš lovos ir nužingsniavau iki virtuvės. Namuose buvo taip tylu, kad net spengė ausyse. Keista. Įprastai su Louis pusryčiaujame kartu. Įsipyliau stiklinę šalto vandens ir atsigėriau kelis gurkšnius. Jaučiau, kaip šaltis nuplauna mano kūną. Nusipurčiau. Paskutiniu metu Lou kažkoks paslaptinas, atrodo, jog kažką nuo manęs slepia. Gal jis pradėjo pardavinėti narkotikus? O gal vartoti? Man reikia jam paskambinti.
Nuėjau iki kambario pasiimti iš spintos švaraus rankšluosčio ir įjungus garsiakalbį laukiau, kol Louis man atsilieps. Po dviejų skambučių nusprendžiau palikti jį ramybėje, gal jis su mergina.
Nupėdinau iki vonios kambario ir nusirengus įlipau į dušą.Visada stebėjausi, kokį kiekį merginų dėmesio Louis gauna. Bet niekad nemačiau jo su mergina. Per visus metus gyvenant pas jį, šiuose namuose nebuvo jokios kitos dvasios, tik jis ir aš. Niekada nesusimąsčiau paklausti, kodėl nedaro vakarėlių ar žaidimų vakarų. Draugai jam niekad nebuvo problema, kiekvieną dieną matydavau jį su didele grupe vaikinų ir keliomis panelėmis po pamokų einant į kiemą, kuriame visi rūko. Mūsų mokyklos visai arti viena kitos, tačiau manoji aptverta aukšta tvora, o norint patekti į vidų, būtina praeiti pro kortele atidaromus vartus. Vienintelis momentas, kai matydavau Louis su draugais, būdavo einant pro vartus, palydėdavau akimis jų nugaras iki jiems pasukant už kampo. Jis niekada nesiūlė susipažint su jo draugais, tačiau niekada ir aš neprašiau.
Užsukau vandenį ir išlipau iš dušo kabinos. Apsijuosiau rankšluostį aplink kūną, įsispyriau į tapkes ir per telefoną pagarsinau muziką, kurią buvau palikus įjungtą per namų kalonėles, kurios yra svetainėje. Atidariau duris ir prieš mane praėjo Lou figūra. Jis net neatsisuko į mane, gal nepastebėjo? Tiesiu taikymu nuėjau iki svetainės.
- Labas,- vyriškas balsas už manęs pasisveikino.
Tai toli gražu nebuvo Lou. Staigiai atsisukau už savęs. Vaikinas, lengvai ant veido krentančiom garbanom, šypsojosi man.
- Um, atsiprašau, aš nesitik-
- Viskas gerai,- nusijuokė ir atsisėdo ant sofos, kol aš pasilikau stovėti tarpduryje, viena ranka laikant rankšluostį, kita telefoną.- neužeisi?
- Bella,- Louis.- nenorėtum apsirengti?- praėjo pro mane ir atsisėdo ant fotelio prieš vaikiną.
- Aš nesitikėjau, kad tu kažką pasikviesi,- pasimečiau.- aš tuoj,- greit apsisukau ir nuskuodžiau į savo kambarį.Užtrenkiau duris ir atsirėmus į jas giliai kvėpavau.
- Patildyk muzika!- Louis surėkė.
Greit atsijungiau nuo kolonėlių ir numečiau telefoną ant lovos. Gerai, kas čia buvo? Nuo kada Lou kažką kviečia į šitus namus? Ir kas tas gražuolis vaikinas?
Greitai iš spintos išsitraukiau treningines kelnes ir džemperį ir apsirengiau. Gal čia koks Louis pusbrolis? O gal mūsų kaimynas? Bet aš jo niekad nebuvau sutikusi, keista. Net neatrodo matytas ar panašus į kažką. Pasiemiau telefoną į rankas ir pasikedenus drėgnus plaukus nuėjau į svetainę pas juos.- O,- Louis pakėlė akis į mane.
Nusišypsojau ir atsisėdau šalia nepažįstamojo.
- Labai prastą pirmą įspūdį sudariau,- atsisukau į vaikiną.- aš Isabelle,- nusišypsojau.
Jis žiūrėjo tiesiai man į akis ir šypsojosi. Jo bruožai neprilygo nei vienam kada matytam vaikinui.
- Aš Harry,- nusijuokė ir nusuko žvilgsnį.
Jaučiau kaip pradedu rausti, todėl greit pasislinkau toliau nuo jo ir apsimečiau, kad tvarkau savo nagus juos krapštydama.
- Aš einu po dušu,- Louis atsistojo.- pabūsit?- pamosikavo pirštu į mus abu.
- Aš ein-
- Pabūsim,- vaikinas pertraukė mane.
Atsisukau į jį suraukus antakius. Ką jis aplamai veikia mano namuose? Ne mano, Louis, bet vis tiek, aš irgi čia.
Įsijungiau telefoną ir atsidariau instagram'ą, pradėjau žiūrėt žmonių stories iki kol staiga Harry neišplėšė mano telefono man iš rankų.
- Alio?!- atsisukau pikta į jį.
- Tu nelabai linkus bendraut, huh?- pasitaisė plaukus.
- Gali atiduot telefoną?- ištiesiau delną ignoruodama jį.
- Pirma atsakyk į du klausimus,- įsidėjo telefoną į kelnių kišenę.
Pakėliau antakius taip parodydama, kad laukiu kol jis paklaus.
- Ar tu čia gyveni?- atsilošė.
- Taip,- atsakiau greitai ir trumpai.
- Kur tu mokaisi, aš tavęs nematęs?
- Merginų mokykloj šalia Louis mokyklos,- pavarčiau akis.
- Ohh, žinau tą vietą,- išpūtė akis.- turėtų būti tikra kančia.
- Ir yra.
- Ok ir paskutinis klausimas, ar jūs su Louis draugaujat?
- Sakei du klausimai, čia jau trečias,- ištiesiau delną ir vėl.- grąžink.
- Neduosiu iki kol neatsakysi.
- Aš neprivalau tau atsakinėt.
- Tai reiškia draugaujat?
- Ne,- piktai atsakiau.
- Grrr,- nusijuokė urgzdamas.- kokia piktutė. Tai tiesiog miegat kartu?
- Taip, bet-
- Ooo,- pertaukė mane.
- Gali nepertraukinėt?- piktai paklausiau.- miegam kartu vienoj dvigulėj lovoj, bet tai nieko nereiškia, mes tiesiog vaikystės draugai, kaip brolis ir sesė. O dabar galiu atgaut telefoną?
Harry išsitraukė jį iš kišenės ir atsuko ekraną į mano veidą taip jį atrakindamas. Nieko nesakiau jam, nes nieko neslėpiu telefone. Jis įrašė numerį ir juo išsiuntė žinutę kažkam. Jo telefonas suzvimbė. Jis įrašė man savo numerį ir įsirašė mano. Kodėl? Ištiesė man telefoną atgal.
- Ačiū,- sarkastiškai nusišypsojau.
- Gal užsisakom kažko pavalgyt?- Louis paklausė tik pravėręs vonios kambario duris.
- Aš už,- pašokus iš išgąsčio atsisukau į Louis pusę.- mirštu iš alkio.
- Ok, aš užsakysiu,- Harry išsitraukė telefoną.Kas jis toks? Kodėl jis čia? Kodėl aš per visus metus matau jį pirmą kartą? Ir tuo labiau šiuose namuose? Ir kodėl jis visai nieko? Ir kodėl jis atėjęs nieko neveikia, tiesiog sėdi? Mano galva užvirė ir aš supratau, kad man reikia atsigauti. Prasilenkdama su Louis nuėjau iki virtuvės, įsipyliau šalto vandens ir nuėjau į kambarį. Pasidėjau stiklinę ant naktinio staliuko ir įlipus į lovą apsiklojau kojas pleduku. Galėjau girdėti kaip Louis ir Harry kalbasi svetainėje. Harry nusijuokė. Jo juokas, jo šypsena... Jis žino, ką jis daro.
YOU ARE READING
Jun
FanfictionPriglausk mane kaip pievos priglaudžia savo vaikus, basomis per laukus. Ten, kur veda širdis, ten, kur šaukia myliu.